Estai, kaip ir skandinavai, nesuka sau galvos dėl buto įrengimo – mūsų kaimynai iš šiaurės labiau mėgsta įsigyti butus su visa apdaila. Remiantis statistika, tokių butų Estijoje parduodama apie 90 proc., Latvijoje – 50 proc.

Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka – butus su visa apdaila mūsų šalyje renkasi tik apie 20 proc. pirkėjų. Kokios priežastys lemia, kad perkamas butas su daline, o ne visa apdaila?

Viena vertus, klientui tiesiog gali neįtikti tai, kas siūloma, t. y. žmogus nori įsirengti būstą taip, kad viskas atitiktų jo skonį. Kita vertus, lietuviai – gana taupūs. Jie galvoja, kad įrengti butą, jei tai darys patys arba pasisamdę meistrus, jiems atsieis mažiau.

Vis dėlto pasitaiko, kad būsto įrengimas tampa dideliu galvos skausmu jo savininkui – pavyzdžiui, žmogus pasisamdo prastus meistrus, kurie sugadina jo pirktas medžiagas. Arba už būsto įrengimą sumokama gerokai didesnė suma, nei kainavo butas su visa apdaila.

Nekilnojamojo turto vystytojai tvirtina, kad, pasibaigus krizei, Lietuvoje būtų galima kalbėti apie naują tvarką, pagal kurią parduoti butus būtų galima tik su visa apdaila. Tam reikėtų pakeisti dabar galiojantį Statybų techninį reglamentą, kuris būtent nustato, kokius darbus atlikus, butas gali būti įvardijamas baigtu.

Tiesa, yra ir kita medalio pusė – ne visi nekilnojamojo turto vystytojai šiuo metu yra pajėgūs konkuruoti su meistrais, siūlančiais santykinai mažas buto įrengimo kainas.