„Teisingumo ministrė neformaliai sakė, kad ji savo nuostatos nekeis, todėl mes radome alternatyvų būdą, kaip tą patį padaryti. Logika labai paprasta – vis vien Seimas spręs šį klausimą, ne Vyriausybė ar atskira ministerija“, – antradienį BNS sakė vienas iš projekto iniciatorių, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Anot jo, projektais siūloma sureguliuoti ne tik ūkinius partnerių santykius, bet ir nustatyti moralinius, vertybinius įsipareigojimus – jie iš dalies būtų traktuojami kaip šeiminiai.

Pagal antradienį registruotas pataisas, partneryste būtų laikomas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo „kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Partneriais būtų laikomi asmenys, nustatyta tvarka įregistravę partnerystę.

Anot projektų autorių, tokiu būdu Civiliniame kodekse būtų įtvirtinamas registruotos partnerystės institutas.

„Nors faktiniai šeimos santykiai dėl savo neapibrėžtumo ir neatsekamumo į įstatymų projektais numatomą teisinį reguliavimą nėra įtraukiami, įtvirtinus registruotos partnerystės institutą atsiras daugiau teisinių įrankių teismuose nagrinėjant bylas dėl ginčų tarp asmenų, kurie gyvena faktinėje partnerystėje, dėl to, tikėtina, pagerės ir faktiškai bendrai gyvenančių asmenų teisinės padėties apibrėžtumas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Siūloma įtvirtinti, kad partnerystė būtų lyčiai neutrali – partnerystę galėtų sudaryti ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties asmenys.

Anot projekto, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai asmenys, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis asmenys, kurie taip pat nėra kitų asmenų partneriai.

Partnerystę turėtų patvirtinti notarai. Ji būtų registruojama bei įtraukiama į apskaitą Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.

„Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito partnerio poreikių tenkinimo“, – nurodoma Civilinio kodekso pataisoje.

Numatyta, kad vienas partneris galėtų įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Siūlomi Civilinio kodekso papildymai ir dėl turtinių santykių sureguliavimo.

Be to, partneriai turėtų teisę pasilikti savo arba pasirinkti kito partnerio pavardę.

L. Šedvydis pabrėžė, kad projekte nenumatyta galimybė partneriams įsivaikinti.

Pagal registruotas pataisas, partnerystę būtų galima nutraukti bendru sutarimu arba per teismą.

Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, minėti projektai parengti dar vykdant buvusio premjero Gintauto Palucko pavedimą Teisingumo ministerijai pateikti teisės aktus, kurie įgyvendintų Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl partnerystės instituto įteisinimo.

Kaip rašė BNS, šių metų balandį KT paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, jog partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.

Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pataisas dėl partnerystės įteisinimo be L. Šedvyčio teikia socialdemokratai Ruslanas Baranovas, Birutė Vėsaitė, Modesta Petrauskaitė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, liberalai Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Kairys, konservatoriai Arūnas Valinskas, Matas Maldeikis.

L. Šedvydis vylėsi, kad antradienį registruoti projektai sulauks palaikymo Seime.

„Skaičiuojame, kad palaikymas bus. Geresnis klausimas, kiek opozicijos tokiam projektui formuosis. Bet mano jausmas – kad šis klausimas visuomenėje, ypač po Konstitucinio Teismo nutarimo, iš dalies yra išsivadėjęs, o tai reiškia, kad tas pasipriešinimas (partnerystės įteisinimui – BNS) tampa vis labiau keistesnis“, – BNS sakė parlamentaras.

Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.