„Mums labai trūko to dokumento. Tas dingimas turėjo ir platesnę, sakykime, egzistencinę prasmę“, – kalbėjo europarlamentaras Liudas Mažylis.

„Tai yra pamatinis Lietuvos modernios, tautinės, nacionalinės Lietuvos valstybės gimimo dokumentas. Jis mus legitimizuoja, yra kaip kad žmogui gimimo liudijimas“, – teigė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo 2018-ųjų iki praeitų metų Valstybės atkūrimo Aktas buvo eksponuojamas sostinės Signatarų namuose, vėliau perkeltas į Istorinę Prezidentūrą Kaune. Muziejininkai sako, kad pirmaisiais metais gyventojai itin gausiai lankė Vasario 16-osios Aktą.

„Per visus tuos ketverius metus aplankė aktą virš 50 tūkst. lankytojų. Tiesa, su metais tas dėmesys blėso“, – konstatavo Lietuvos nacionalinio muziejaus vyr. fondų saugotojas Žygintas Bučys.

„Visada domėdavosi. Mes turėjome edukacinę programą. Visada prie šio akto stovėdavo Viešojo saugumo tarnybos (VST) vyrai. Ir jiems, ir mūsų muziejininkams lankytojai turėdavo daug klausimų“, – pasakojo Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Lapkričio pabaigoje Vasario 16-osios Aktas perduotas saugoti Lietuvos valstybės istorijos archyvui. Pagal ankstesnį susitarimą, Lietuva iki metų pabaigos šį dokumentą turėtų grąžinti Berlynui. Tačiau Užsienio reikalų ministerija norėtų, kad Valstybės Atkūrimo Aktas dar pabūtų gimtinėje. Šiuo metu Lietuvos diplomatai derasi su Vokietija dėl Akto eksponavimo ateities.

„Prašiau, kad leistų mums galbūt dar ir dar pasilikti šį dokumentą“, – sakė L. Mažylis.

„Kažkodėl esu linkęs tikėti, kad tokioje sudėtingoje tarptautinėje geopolitinėje aplinkoje vokiečiai supras mūsų lūkesčius, supras mūsų norą turėti tokios svarbos dokumentą, jį eksponuoti, laikyti bent kol kas savo sostinėje Vilniuje“, – teigė A. Kasparavičius.

Muziejininkai ministerijos noro ilgiau eksponuoti dokumentą nepalaiko. Pasak jų, siekiant, kad Vasario 16-osios Aktas išsaugotų gerą būklę, jis turėtų bent kelerius metus „pailsėti“ nuo šviesos bei kitų dirgiklių.

„Mes jį turėjome penkerius metus. Visi, kas norėjo, jį tikrai pamatė. Ir dabar, galvojant apie to Akto būklę, manome, kad jis turėtų patekti į restauratorių rankas“, – tokia buvo R. Mikalajūnaitės nuomonė.

Reikia kurį laiką leisti jam pailsėti, kad galėtų jį matyti ir ateinančios kartos.

„Senas popierius, rašalas – reikia kurį laiką leisti jam pailsėti, kad galėtų jį matyti ir ateinančios kartos“, – pritarė išsakytai minčiai ir Ž. Bučys.

Muziejai, norėdami eksponuoti šį išskirtinės reikšmės dokumentą, privalėjo užtikrinti jo saugumą ir ypatingas sąlygas.

„Pačiam dokumentui irgi reikėjo ypatingos apsaugos. Ir mes parsivežėme iš Signatarų namų ypatingą spintą, kurioje palaikoma ir tam tikra temperatūra, ir tam tikra drėgmė, ir slėpėme nuo saulės šviesos“, – kalbėjo R. Mikalajūnaitė.

„Konkrečiai šio Akto saugojimui buvo suprojektuota ir pagaminta net speciali vitrina, kuri suteikia galimybę palaikyti tam tikrą būtiną mikroklimatą“, – teigė Ž. Bučys.

Nutarimo nuorašas su originaliais signatarų parašais yra autentiškas Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius. Tai – vienintelis žinomas Vasario 16-osios Akto originalas.