Dvigubos pilietybės klausimas kurį laiką nebus keliamas, nors Pasaulio lietuvių bendruomenė jaučia nuoskaudą, kad šis klausimas nebuvo iki galo išspręstas, teigia Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

"Dabar šiuo atveju matome, kad to klausimo tam tikrą laiką mes turbūt tikrai nebekelsime daugiau. Pasaulio lietuvių bendruomenė taip pat nemano, kad dabar yra tinkamiausias laikas, bet jaučia tam tikrą nuoskaudą, kad dvigubos pilietybės klausimas nebuvo iki galo išspręstas", - žurnalistams penktadienį sakė Vyriausybės kancleris.

Praėjusių metų gruodį Seimas su prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisomis priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, nepalikdamas galimybės šių laikų emigrantams, išvykusiems į Europos Sąjungos ar NATO šalis, turėti dvigubą pilietybę.

"Buvo priimtas sprendimas kol kas padaryti tam tikrą "time outą" ir pasižiūrėti, gal esame kol kas nepasirengę tam klausimui", - kalbėjo D.Matulionis.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė sakė, kad vis dėlto dvigubos pilietybės klausimas nebus pamirštas.

"Dabar, žinoma, turi praeiti šiek tiek laiko, kad suvokti iš tikrųjų, ko lietuvių tauta pageidauja, ar jie nori atsiskirti nuo tų, kurie išvažiavo, ar jie nori, kad jie liktų šios tautos nariai. Čia yra laiko klausimas, kadangi per daug mūsų žmonių yra atskirti nuo Lietuvos, tai mes negalime pamiršti pilietybės klausimo", - kalbėjo R.Narušienė.

"Kas mums skaudu - tai, kad Lietuvos pilietybę praranda tie žmonės, kurie čia gimė, kurie pergyveno okupacijos laiką, ir iš jų atimti pilietybę, yra atėmimas jų tautybės", - tvirtino Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pagal naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turės apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Naujos redakcijos įstatyme lieka ir anksčiau įteisinti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei.