Kas yra ekologiškas maistas

Ekologiškas maistas – tai maistas, užaugintas ir pagamintas pagal ekologinės gamybos reikalavimus. Visi ekologiški produktai turi turėti ekologinės gamybos sertifikatą – jį Lietuvoje išduoda viešoji įstaiga „Ekoagros“.

Eglės Akelaitienės, „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovės, teigimu, ekologinei gamybai taikomi papildomi reikalavimai, lyginant su įprastiniais produktais. Principas – auginimo ir gamybos kontroliavimas ir produktų sertifikavimas. Kontroliuojamas visas ekologiško produkto kelias nuo lauko iki stalo – nuo auginimo, perdirbimo iki transportavimo, sandėliavimo ir tiekimo galutiniam vartotojui.

„Auginama be sintetinių cheminių trąšų, pesticidų, palaikant dirvožemio gyvybingumą, užtikrinama gyvūnų gerovė. Draudžiami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Maistas perdirbamas nenaudojant sintetinių priedų, konservantų, dažiklių, cheminių kvapiųjų medžiagų. Ekologiškų produktų gamintojai yra reguliariai tikrinami nuo žaliavų iki galutinio produkto, gamybos vietų, sandėliavimo, dokumentų. Tam, kad įsitikintume, ar produktuose nėra draudžiamų medžiagų, patikrinimų metų yra imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai“, – ekologinės gamybos reikalavimus vardija E. Akelaitienė.

Kaip atpažinti parduotuvėje

Prekyboje ekologiški produktai nesunkiai atpažįstami pagal ženklinimą. Visoje ES ekologiški produktai ženklinami tuo pačiu ženklu – ES ekologinės gamybos logotipu. Pirkėjui, ieškančiam ekologiško produkto, E. Akelaitienė pataria įsidėmėti bent jį.

Tai žalias stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždučių. Greta jo būna nurodytas sertifikatą išdavusios įstaigos kodas. Jei sertifikuota Lietuvoje, bus pažymėta kodu LT-EKO-001. Taip pat šalia nurodoma žaliavų kilmė – pvz., ES ar ne ES žemės ūkis.

„Lietuvoje dar papildomai turime ir nacionalinį ženklą „Ekologinis žemės ūkis“. Juo ženklinami Lietuvos rinkai skirti ekologiški supakuoti ar fasuoti maisto produktai. Beje, šis ženklas neprivalomas ūkininkams, jei jie sertifikuotus ekologiškus produktus galutiniam vartotojui tiekia patys, pvz., parduoda turguje“, – teigia „Ekoagros“ ekspertė.

Norint išsamesnės informacijos, galima pasitikrinti elektroninėje sistemoje TRACES, kur skelbiami visi ES išduoti ekologinės gamybos sertifikatai. Pavyzdžiui, kažkas sako, kad jo parduodami burokėliai ar obuoliai ekologiški. Sistemoje TRACES pagal pavardę ar įmonės pavadinimą galima lengvai patikrinti, ar tai tiesa.

Ženklinimas: ES ekologiški produktai ženklinami tuo pačiu ženklu – tai žalias stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždučių. „Ekologinis žemės ūkis“ – taip ženklinami Lietuvos rinkai skirti ekologiški supakuoti ar fasuoti maisto produktai. / Pranešimo rengėjų nuotr.

Kas yra tvarus maistas

Pasak Vartotojų aljanso tarybos narės Rūtos Trainytės, tvaraus maisto augintojai ir gamintojai neapsiriboja ekologinio ūkininkavimo principais ir į visą maisto sistemą žvelgia holistiškiau.

„Tvarumo tikslas – užtikrinti, kad maisto gamyba patenkintų dabartinius poreikius, nepakenkiant ateities kartoms. Šios praktikos remiasi ESG ir žiediškumo principais“, – teigia Vartotojų aljanso atstovė.

Svarbiausi tvarumo principai yra šie:

E (angl. Environment) – aplinkos apsauga. Tvariu ūkininkavimu siekiama kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai, pavyzdžiui, mažinti anglies dioksido išmetimą, tausoti vandenį ir saugoti ekosistemas.

S (angl. Social) – socialinė atsakomybė. Tvarioje maisto sistemoje pirmenybė teikiama žmonių, dalyvaujančių visuose maisto grandinės etapuose, nuo žemės ūkio darbuotojų iki vartotojų, gerovei. Tai apima tokių klausimų, kaip darbo teisės, prieiga prie sveiko maisto, lygybė, sprendimą.

G (angl. Governance) – ekonominis gyvybingumas. Tvaria maisto gamyba siekiama sukurti sistemas, kurios būtų ekonomiškai gyvybingos ūkininkams, darbuotojams ir įmonėms, užtikrintų teisingą darbo užmokestį, mažintų maisto švaistymą ir remtų vietos ekonomiką.

Žiedinė ekonomika – skatina mažinti atliekų kiekį ir naudoti atsinaujinančiuosius išteklius. Tai gali reikšti maistinių medžiagų perdirbimą kompostuojant, pakuočių mažinimą arba atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą maisto gamyboje.

Pasak R. Trainytės, tvarumo standartai ir sertifikavimas – tai gairės, kuriomis gamintojai, gamintojai, prekybininkai, mažmenininkai ir paslaugų teikėjai savanoriškai naudojasi siekdami įrodyti savo įsipareigojimą laikytis geros aplinkosaugos, socialinės, etinės ir maisto saugos praktikos.

Tiek ekologiškas, tiek tvarus maistas yra esminiai sveikesnės maisto sistemos komponentai.

Panašumai ir skirtumai

Ekologiškas maistas visų pirma susijęs su tuo, kad auginamas, perdirbamas ir tiekiams vartotojui griežtai laikantis ekologinės gamybos reikalavimų. Ekologiškas maistas turi sertifikatus, o tvarumas yra daugiau filosofija, kuri ne visada turi oficialius sertifikatus.

Tačiau abi sistemos turi bendrų bruožų. Ekologinė gamyba kartu yra ir tvari gamyba, vertinant aplinkosaugos atžvilgiu. Ekologinis ūkininkavimas skatina atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius, išsaugoti biologinę įvairovę, palaikyti regionų ekologinę pusiausvyrą, didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti vandens kokybę. Ekologinio ūkininkavimo taisyklėmis skatinama laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų.

Tvaraus maisto praktika gali apimti ekologinio maisto principus, taip pat ir kitas sritis, pavyzdžiui, energijos naudojimą, vietinius šaltinius, darbo praktiką, socialinį teisingumą. Tvarios maisto sistemos akcentuoja išteklių naudojimo efektyvumą ir ilgalaikį atsparumą, siekiant kuo labiau sumažinti aplinkos būklės blogėjimą, užtikrinti ilgalaikį maisto sistemų gyvybingumą, subalansuoti aplinkos, ekonomikos ir visuomenės poreikius pasauliniu mastu.

Kas geriau?

Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, nes abi sistemos turi savų privalumų. Jei vartotojui svarbiausia vartoti maistą be sintetinių cheminių medžiagų, genetiškai modifikuotų organizmų ir rūpi aplinkos ir gamtos išsaugojimas, ekologiškas maistas gali būti geriausias pasirinkimas. O jei svarbiausia sumažinti anglies dioksido pėdsaką ir remti sąžiningą darbo praktiką, tuomet prioritetas gali būti tvarumas.

Svarbiausia pripažinti, kad tiek ekologiškas, tiek tvarus maistas yra esminiai sveikesnės maisto sistemos komponentai. Rinkdamiesi maistą, atitinkantį ir ekologiškumo, ir tvarumo principus, pavyzdžiui, vietoje užaugintus ekologiškus produktus arba sąžiningos prekybos sertifikuotus turinčius gaminius, vartotojai gali daryti didelį poveikį savo sveikatai, aplinkai ir visuomenei.

Pranešimą, bendradarbiaudamas su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, parengė Vartotojų aljansas