Interpeliacijos taikiklyje atsidūręs energetikos ministras Arvydas Sekmokas atmetė opozicijos kaltinimus dėl griaunamos energetikos sistemos.

Pasak ministro, šioje sferoje tvarkomasi pakankamai neblogai, ką įrodo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikštas pasitikėjimas dabartiniais Energetikos ministerijos veiksmais.

Priminė išardytą „Leo“

Atsakydamas į interpeliacijoje išdėstytus klausimus A.Sekmokas ketvirtadienį priminė, kad per pastaruosius dvejus metus buvo išardyta socialdemokratų valdymo laikais sukurta „Leo LT“ bendrovė. „Išardyta neskaidriai sukurta „Leo LT“, valstybė atgavo Vakarų skirstomųjų tinklų kontrolę, nieko privačiam investuotojui nemokėdama iš biudžeto“, - pastebėjo energetikos ministras.

Jis tikino, kad Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projektą, nepaisant to, jog pernai gruodį „pabėgo“ į strateginius investuotojus taikyta Pietų Korėjos įmonė „Kepco“.

„Visiškai pasirengta šio projekto įgyvendinimui, kuris yra suderintas su partneriais Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Gautas Europos Sąjungos pritarimas šiam projektui, Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) visi būtini leidimai. Toliau Lietuva tęsia derybas su potencialiais strateginiais investuotojais. Seimo nariai turi teisę įstatymo numatyta tvarka susipažinti su visa įmanoma medžiaga“, - kalbėjo A.Sekmokas.

Ministerijos vadovas tvirtino, kad pasirengta elektros tilto į Švediją tiesimui: „Viskas, kas ligšiol buvo numatyta, padaryta laiku. 2015 metų gruodį jis jau veiks. Tas pats ir su tiltu į Lenkiją. Parengiamieji darbai irgi vykdomi. Planuojama, kad 2015 metų pabaigoje linija pradės veikti“.

Pritarė kai kurioms pastaboms dėl šildymo

Aiškindamas situaciją gamtinių dujų ūkyje A.Sekmokas sakė, kad Lietuvai būtina įgyvendinti ES priimtą šio sektoriaus pertvarkos projektą, vadinamąjį trečiąjį paketą, numatantį dujų tiekimo atskyrimą nuo tiekėjų ir gamintojų. Tokie Lietuvos planai sukėlė didžiausio dujų tiekėjo, Rusijos koncerno „Gazprom“ pyktį.

„Lietuva negali atidėti trečiojo paketo reikalavimų įgyvendinimo. Jokių atidėjimų ji neturi. Energetikos ministerija ir aš asmeniškai esame įsitikinę, kad planuojama dujų sektoriaus pertvarka vartotojams nieko nekainuos, bet atneš jiems daug naudos. Šiomis priemonėmis nesiekiame sukelti konfliktų su Rusija“, - teigė jis.

„Esu nepagrįstai kaltinamas, kad iš anksto nesusitariau su „Gazprom“ dėl dujų kainų. Paaiškinu, kad nuo 2004 metų „Lietuvos dujos“ tiesiogiai derasi su „Gazprom“, kuris ir kontroliuoja „Lietuvos dujas“. Viskas, ką gali Vyriausybė, tai kontroliuoti, ar laikomasi pasiektų susitarimų. Tas yra daroma“, - sakė energetikos ministras.

A.Sekmokas pritarė tam, kad esami įstatymai neapsaugo vartotojų nuo nepagrįsto šildymo kainų didinimo. „Pritarčiau, kad dėl esamo teisinio reglamentavimo nėra tinkamai apsaugoti vartotojų interesai. Bet ruošiami ir jau pateikti projektai padės padėtį pagerinti šioje srityje“, - patikino jis.

Siūlė sukeisti su ministru K.Starkevičiumi

Prasidėjusiose diskusijose opozicija pasiūlė nesėkmingai pasibaigus interpeliacijai A.Sekmoką sukeisti vietomis su žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi. „Energetikos ministras yra ne tik politikas, bet ir turi būti geras diplomatas. Jeigu ir nepavyks ši interpeliacija, galbūt A.Sekmoką vertėtų sukeisti vietomis su ministru K.Starkevičiumi, nes jis geresnis derybininkas su Rusija – šiandien nėra nei kiaulių, nei pieno karo su šia šalimi“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Valdančiosios daugumos atstovai gynė A.Sekmoką, sakė, kad jis vykdo svarbias ir gilias pertvarkas energetikos srityje, todėl ir yra puolamas neprietelių. „Galbūt neišvengiama klaidų, bet jų nedaro tik nedirbantys“, - teigė Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Opozicinės Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys sakė, kad jo neįtikino energetikos ministro atsakymai. "Kai kuriais atvejais jis paprasčiausiai sako netiesą, pavyzdžiui, kai tvirtina, kad daug elektros energijos parduodama per biržą. Nesąmonė - tik 5 procentais visos elektros perkama ir parduodama per biržą ir nereikia čia mūsų klaidinti", - kalbėjo K.Daukšys.

„Baikime žaisti, stokimės į vieną gretą, dirbkime kartu. To ir laukia iš mūsų žmonės“, - kreipdamasi į opoziciją patetiškai kalbėjo valdančiosios Tėvynės sąjungos, delegavusios A.Sekmoką į Vyriausybę, narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

„Nežinau, ar mes galime sau leisti daugiau kaip tris valandas svarstyti tokius klausimus, kai tokie svarūs darbai laukia? Man gaila ir laiko, ir valstybės pinigų, ir, ką čia slėpti, tokios opozicijos“, - pridūrė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Bet opozicijos lyderis, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius atšovė, kad interpeliacija A.Sekmokui pagrįsta, nes ministras esą neprofesionaliai dirba. „Kalbant apie ateitį, apie vienybę, mes turim kalbėti apie tikslų siekimą, veiksmus, kaip juos pasiekti. Bet turime tik neprofesionalumą energetikos srityje ir, svarbiausia, nepagrįstą politikavimą“, - teigė jis.

Diskusijų pabaigoje kalbėjęs premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad A.Sekmokas ėmėsi labai konkrečių veiksmų, įtvirtindamas Lietuvos energetinę nepriklausomybę. „Realiuose reikaluose iki šiol nebuvo daug pasiekta. Ir tik dabar yra siekiama reali energetinė nepriklausomybė. Tai akivaizdus energetikos ministro nuopelnas, į kurį atkreipė dėmesį ir Prezidentė, pareiškusi ministru pasitikėjimą“, - sakė A.Kubilius.

Pasirašė 70 parlamentarų

Ketvirtadienį pradėjęs eilinę pavasario sesiją Seimas iškart ėmėsi dar pernai gruodį opozicijos inicijuotos interpeliacijos A.Sekmokui. Ją pasirašė 70 Seimo narių.

Išklausę ministro paaiškinimus ir po diskusijų parlamentarai sudarys redakcinę komisiją, kuri turės siūlyti parlamentui priimti nutarimo projektą - pritarti ar ne ministro atsakymams.

Jei Seimo nariai nuspręs, kad ministro atsakymai jų netenkina ir nutars reikšti jam nepasitikėjimą, tokiam nutarimo projektui per slaptą balsavimą reikia ne mažiau kaip pusės Seimo narių balsų.

Opozicinės frakcijos skelbia vieningai balsuosiančios už ministro atstatydinimą, jos sakė turinčios duomenų, kad jų poziciją parems ir keli valdančiųjų atstovai.

Bet valdantieji, formalią daugumą Seime, neabejoja, kad sugebės apginti ministrą nuo nepasitikėjimo.

Ligšiolinės trys interpeliacijos nepavyko

Opozicija interpeliaciją energetikos ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Dabartiniame Seime, dirbančiame nuo 2008 metų lapkričio, tai jau ketvirtoji opozicijos inicijuojama interpeliacijos procedūra Vyriausybės nariams. Visos ligšiolinės buvo nesėkmingos. 2009 metų gegužę bandyta nuversti finansų ministrą Algirdą Šemetą, tačiau jis tuomet išsilaikė poste ir tik po kurio laiko išvyko dirbti eurokomisaru į Briuselį. Tų pačių metų rudenį skelbta interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, o pernai – švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, tačiau jie abu išsaugojo portfelius.