Šalies prezidentas pasveikino vertėjus su profesine švente ir padėkojo už bendradarbiavimą pritaikant viešąją informaciją žmonėms.

„Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai už didžiulį indėlį, kad mūsų visuomenėje būtų lengviau gyventi žmonėms, turintiems klausos negalią. Tikiu, kad, kartu didindami informacijos prieinamumą, mes įgaliname klausos negalią turinčius asmenis gyventi oriai ir savarankiškai, taip kurdami šių žmonių gerovę. Gerovės valstybė – daug apimantis terminas, bet yra ir paprastų jo apibrėžimų. Eiti Gerovės valstybės link reiškia naikinti atskirtį tarp žmonių – visokiausią atskirtį. Jos, deja, per daug mūsų tikrovėje – žmones Lietuvoje vis dar skiria dėl socialinės padėties, dėl amžiaus ar dėl negalios iškylančios sienos. Todėl Jūsų vaidmuo Gerovės valstybės kūrime yra labai svarbus – nes nėra daugiau ar mažiau svarbių atskirties mažinimo sričių, visos yra vienodai svarbios. Labai džiugu, kad visų bendromis pastangomis šiandien gestų kalba yra matoma ir tampa įprasta mūsų visuomenei“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo prašymu, visos jo viešos kalbos yra verčiamos į gestų kalbą.

Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai už didžiulį indėlį, kad mūsų visuomenėje būtų lengviau gyventi žmonėms, turintiems klausos negalią.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė įteikė prezidentui padėką už gerą valią, išreikštą gestų kalbos vertėjam.

„Jūs esate pirmasis prezidentas, kuris suteikė galimybę lietuvių gestų kalbos vertėjams atsistoti greta ir tokiu paprastu, istoriniu būdu įgalinote Lietuvos kurčiųjų bendruomenę būti lygiaverčiais visuomenės nariais.“

Prezidentas domėjosi gestų kalbos vertėjo profesija, centro veikla, teikiamomis paslaugomis, kurčiųjų poreikiais, vertėjų patirtimi, išmoko kelis lietuvių gestų kalbos žodžius. Susirinkusieji dalijosi įžvalgomis apie gestų kalbos plėtros perspektyvas Lietuvoje. Vertėjai galėtų efektyviai prisidėti įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, sudarant daugiau galimybių kurtiesiems ar neprigirdintiesiems dalyvauti darbo rinkoje, pritaikant televizijų, įskaitant komercines, informacinę aplinką, teikiant nuotolines gestų kalbos vertimo paslaugas. Šalies vadovas pabrėžė, kad Prezidentūra ieškos būdų prisidėti prie reikalingų gestų kalbos poreikį išpildančių pokyčių.

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų, apkurtusių asmenų. Šiemet Lietuva minėjo 25 metų sukaktį nuo oficialaus gestų kalbos pripažinimo Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba.

Penkiose apskrityse veikiantys Lietuvių gestų kalbos vertėjų centrai teikia paslaugas klausos negalią turintiems žmonėms socialinėje, teisinėje, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, informacinėje, kultūrinėje, verslo ir kitose srityse. Paslaugos yra apmokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 

Lietuvių gestų kalbos vertėjus rengia Vilniaus kolegija. Išmokti kalbos galima VšĮ Surdologijos centre arba pasirinkus studijų dalyką Vytauto Didžiojo universitete.