A. Veryga: ligoninių pasiruošimas karui – katastrofinis

„Tokie planai yra paruošti ir, neduok dieve, kad jie įsigyvendintų. Bet reikia būti pasiruošusiam“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

Karui ligoninė kasmet treniruojasi praktiškai, rengia civilinės saugos pratybas. Tad išaušus baisiausiai dienai, palatose sumaištis kilti neturėtų.

„Personalas būtų pervestas į dvylikos darbo valandų režimą, numatyta, kad ambulatoriškai gydomi pacientai būtų išrašomi į ligonines arba būtų pervežti į apskrities rajono ligonines. Toliau būtų gaunami nurodymai iš Sveikatos apsaugos ministerijos“, – aiškino radiacinės ir darbuotojų sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Jonas Misiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaip elgtis ištikus branduolinei avarijai, visos šalies ligoninės turi bendrą planą. Karo atveju atsakomybė tenka kiekvienai įstaigai atskirai.

„Kiekviena įstaiga turi savo planus ir tie planai skirti visoms grėsmėms. Nuo institucijos priklauso, kaip sudėlioti planai“, – pasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Anot kanclerės, valstybės lygmeniu tik sustiprinama parengtis, pavyzdžiui, ministerija ligoninėms teikia patarimus.

„Ką įstaigos gali padaryti greičiausiai, tai kad kuo artimiausiu metu būtų pasirengusios geriau, stipriau teikti paslaugas gyventojams“, – tikino J. Grebenkovienė.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras mano, kad gydymo įstaigų pasiruošimas karui – katastrofinis.

Nėra jokių aiškių algoritmų sudėliotų, vėl gresia chaosas.

„Karas kaip grėsmė nėra net iki šiol įvardinta. Visoje toje grėsmių matricoje jo tiesiog nėra. Suprantate, kad jei nėra kažkas įvardinta, tai niekas tokiai grėsmei ir nesiruošia“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga.

Praėjusią savaitę, uždarame posėdyje, parengtį karui aptarė politikai ir kariai. Anot A. Verygos, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laukė scenarijų iš kariuomenės, kuria kryptimi karas vyks.

„Prie stalo sėdėjo ir kariai, o A. Dulkys į juos žiūrėdamas priekaištavo, kad jam kažkas yra nesakoma ir jis nežino, kaip reikia ruoštis“, – pasakojo A. Veryga.

„Nėra jokių aiškių algoritmų sudėliotų, vėl gresia chaosas. Kad bus atidėtos planinės paslaugos, tai akivaizdu, nes tam neliks resursų“, – tikino Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, trisdešimt metų į civilinę saugą žiūrėta pro pirštus. Dabar parengtis nebloga, bet spragų yra.

„Tikrai darbo turime nemažai, daug dar galime padaryti“, – teigė J. Grebenkovienė.

Nacionalinis krizių valdymo centras iššūkiams ruošiasi kasdien. Anot vadovo, šalis jau moka dirbti be vieno ryšio operatoriaus, tad padėtis nėra tokia bloga.

„Matome teigiamus poslinkius, ypatingai dėl infrastruktūros pasirengimo, dėl ryšių yra tam tikri sprendiniai, nacionalinis roamingas irgi pasileidžia šiomis dienomis“, – pasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkaustas.

Anot V. Vitkausko, namų darbų dar trūksta komunikacijoje, ligoninėje visi darbuotojai turi būti informuoti, reikia pasirūpinti ir atsargomis.

„Atsargos, rezervai, kad visa tai būtų prieinama, kad būtų tęstinumas ir didesnė centralizacija, nei yra šiandien“, – tikino V. Vitkauskas.

„Ieškoma, kur decentralizuoti ir iškelti valstybės sveikatos sistemą, buvo paminėta, kad neva yra keturios tokios vietos, keturi pasiūlymai, bet viskas tebėra ten, kur ir buvo, prie Baltarusijos sienos“, – dalijosi A. Veryga.

Vaistų ir apsaugos priemonių ligoninėms reikia bent mėnesiui, kai kurios apsirūpinusios dvigubai ilgesniam laikui. Ministerija teigė, kad tam skyrė 200 mln. eurų, tačiau ligoninės dar ne viską turi.

„Elektros tiekimo sutrikimai, tai įstaigos tikrai nėra pilnai apsirūpinusios, pavyzdžiui elektros generatoriais, kuro rezervais“, – pastebėjo J. Grebenkovienė.

Nelygus ir ligoninių pasiruošimas. Kaip geriau pasirengusios įvardijamos Kauno ir Vilniaus ligoninės.

„Jeigu nebūtų vandens, ruošiamasi, daromi gręžiniai. Jeigu kažkas vyktų, galėtume pajungti vandenį, elektrą ir išlaikyti gyvybines funkcijas: operacinę, reanimaciją ir priėmimo skyrių“, – tikino M. Pauliukas.

Medikų sąjūdžio pirmininkė pasigenda ir pratybų. Kasmet vykdomos karinės „Geležinio vilko“ pratybos, bet bendrų, medicininių pratybų, šiemet dar nebuvo.

„Mes neturime įgūdžių nei su šautinėmis žaizdomis, nei su karinėmis traumomis, dirbama dabar su nudegimais“, – pasakojo A. Gerliakienė.

Anot Nacionalinio krizių valdymo centro, į sveikatos sistemos mobilizaciją įtraukti būtų 8 tūkst. žmonių, tačiau realus poreikis – dvigubai didesnis.