Vi­sa­pu­siš­kas švie­ti­mas

N.Fat­ku­li­nos tei­gi­mu, glo­ba­lu­sis švie­ti­mas kaip są­vo­ka yra pri­ski­ria­mas ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo sri­čiai ir api­ma ne tik bend­ro­jo ar aukš­to­jo moks­lo švie­ti­mą. Tai vi­sa­pu­siš­kas švie­ti­mas nuo gi­mi­mo iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.

„Pag­rin­di­nis jo tiks­las – su­for­muo­ti tin­ka­mą vai­kų ir suau­gu­sių­jų nuo­sta­tą apie mus su­pan­tį pa­sau­lį. Prie glo­ba­lio­jo švie­ti­mo pri­si­de­da ir at­lie­kų rū­šia­vi­mas kaip su­vo­ki­mas: aš rū­šiuo­ju šiukš­les, kad iš­sau­go­čiau pa­sau­lį. Ži­nios, su­si­ju­sios su ap­lin­ko­sau­ga, pa­vyz­džiui, in­for­ma­ci­ja, per kiek me­tų plas­ti­kas suirs, jei jį nu­me­si­me bet kur, taip pat pri­si­de­da prie glo­ba­lio­jo švie­ti­mo su­vo­ki­mo“, – sa­ko ŠMM vi­ce­mi­nist­rė.

Ji pa­tei­kia ki­tą pa­vyz­dį: „Yra ša­lių, ku­rios yra pa­ver­čia­mos iš­ti­sais elekt­ro­ni­kos šiukš­ly­nais, o ten gy­ve­nan­čių žmo­nių vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė yra apie 30 me­tų. Vie­na ver­tus, pa­sau­lis dėl elekt­ro­ni­nių prie­tai­sų su­ma­žė­ja, nes, pa­vyz­džiui, ga­li­me grei­tai su­si­siek­ti vie­ni su ki­tais, bet, ki­ta ver­tus, tai da­ro įta­ką net ir li­goms plis­ti. Li­gos anks­čiau bu­vo lo­ka­li­nės, šian­dien jos la­bai grei­tai plin­ta to­liau. Toks švie­ti­mas taip pat yra glo­ba­lio­jo švie­ti­mo da­lis.“

Jau de­šimt me­tų

N.Fat­ku­li­na tei­gia, kad glo­ba­lu­sis švie­ti­mas Lie­tu­vai la­bai svar­bus, nes „esa­me ES ir pa­sau­lio da­lis, to­dėl tu­ri­me su­pras­ti, kas vyks­ta vi­sa­me pa­sau­ly­je“. Glo­ba­lu­sis švie­ti­mas api­ma ir su­vo­ki­mą, kas

yra vai­kys­tė. „Šian­dien ak­tua­li te­ma – vai­kai, gi­mę ka­re. Kar­tais gal­vo­ja­me, kaip mus ga­li pa­lies­ti skur­das Af­ri­ko­je. Rei­kia su­pras­ti, kad tai tu­ri įta­kos vi­sam pa­sau­liui ir mums, nes jei bus daug mir­čių, pa­pras­čiau­siai neiš­sau­go­si­me pa­saulio“, – tei­gia N.Fat­ku­li­na.

Glo­ba­lu­sis švie­ti­mas Lie­tu­vo­je funk­cio­nuo­ja ne tik ap­lin­ko­sau­gos po­žiū­rio vys­ty­mu, bet ir for­ma­lio­mis bei ne­for­ma­lio­mis švie­ti­mo veik­lo­mis bend­ro­jo ug­dy­mo sri­ty­je. „Net „Eras­mus“ pro­gra­ma pri­si­de­da kaip tarp­tau­ti­nių stu­di­jų da­lis“, – pri­du­ria N.Fat­ku­li­na. Lie­tu­vos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos glo­ba­lio­jo švie­ti­mo veik­lo­se da­ly­vau­ja jau de­šimt me­tų, o ŠMM ofi­cia­liai pri­si­jun­gė 2012 m. „Glo­ba­lio­jo švie­ti­mo pa­sau­ly­je pra­džia ga­li­ma va­din­ti XX a. pa­bai­gą, nes ta­da at­si­ra­do daug nau­jų tech­no­lo­gi­jų, žmo­nės ta­po mo­bi­lūs, bu­vo dau­giau ga­li­my­bių ke­liau­ti po įvai­rius kraš­tus – tie­siog pa­sau­lis ta­po glo­ba­lus. O glo­ba­lu­sis švie­ti­mas api­ma tai, kas ak­tua­lu vi­soms pa­sau­lio ša­lims, ir čia la­bai svar­bus tarp­tau­tiš­ku­mo as­pek­tas“, – sa­ko vi­ce­mi­nist­rė.

Pro­ce­sas už­tru­ko

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Šiau­rės ir Pie­tų cent­ras 2016 m. spa­lio 24 d. or­ga­ni­za­vo se­mi­na­rą, ku­ris dvi die­nas vy­ko Es­ti­jo­je, Ta­li­ne. Jo me­tu bu­vo ap­ta­ria­ma pro­gra­ma ir to­les­nės glo­ba­lio­jo švie­ti­mo gai­rės. N.Fat­ku­li­na tei­gia, kad į jį bu­vo pa­kvies­ti vi­sų Bal­ti­jos ša­lių at­sto­vai ir už­tik­rin­tas ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų da­ly­va­vi­mas. „Se­mi­na­ro me­tu bu­vo ap­ta­ria­mos tre­čio­sios glo­ba­lio­jo švie­ti­mo Zag­re­be kon­fe­ren­ci­jos, ku­ri vy­ko 2015 m., re­ko­men­da­ci­jos, kaip ge­riau įgy­ven­din­ti glo­ba­lų­jį švie­ti­mą. Se­mi­na­re tarp­tau­ti­niu mas­tu bu­vo su­da­ry­ta ir dar­bo gru­pė, kaip in­teg­ruo­ti glo­ba­lų­jį švie­ti­mą tiek į for­ma­lų­jį, tiek ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą.“

Lie­tu­vo­je nuo 2014 m. vys­to­ma glo­ba­lio­jo švie­ti­mo kon­cep­ci­ja, ku­ri, pa­sak N.Fat­ku­li­nos, ša­ly­je su­jung­tų vi­sas mi­nis­te­ri­jas. Vi­ce­mi­nist­rė tei­gia, kad ŠMM taip pat yra su­kur­ta dar­bo gru­pė, skir­ta šiai kon­cep­ci­jai pa­reng­ti. Į vals­ty­bi­nę švie­ti­mo stra­te­gi­ją pla­nuo­ta įtrauk­ti glo­ba­lio­jo švie­ti­mo nuo­sta­tas, ta­čiau 2015 m. kei­tė­si da­lis Jung­ti­nių Tau­tų ir UNES­CO do­ku­men­tų.

„Dėl šios prie­žas­ties glo­ba­lio­jo švie­ti­mo stra­te­gi­ja šiek tiek už­stri­go. At­nau­jin­tų do­ku­men­tų pri­tai­ky­mas Lie­tu­vos do­ku­men­tams už­trun­ka. Bu­vo­me be­veik vis­ką pa­ren­gę pa­gal se­nus do­ku­men­tus, bet da­bar rei­kia per­žiū­rė­ti nau­jus. Dar­bo gru­pė, ku­rią su­da­ro įvai­rių mi­nis­te­ri­jų ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, moks­li­nin­kai ir ki­ti na­riai, pa­si­klau­siu­si ki­tų moks­li­nin­kų pra­ne­ši­mų, nu­spren­dė įgy­ven­din­ti glo­ba­lio­jo švie­ti­mo kon­cep­ci­ją at­si­žvelg­da­ma į nau­jau­sius do­ku­men­tus, moks­li­nius at­ra­di­mus ir pa­vers­ti ją dar­naus vys­ty­mo­si da­li­mi. Mū­sų mi­nis­te­ri­ja taip pat da­ly­vau­ja Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos dar­bo gru­pė­je, ku­ri ku­ria dar­naus vys­ty­mo­si stra­te­gi­ją tam, kad vi­si do­ku­men­tai ir tu­ri­nys bū­tų su­de­rin­ti“, – sa­ko ŠMM vi­ce­mi­nist­rė.

Grei­tai pa­tvir­tins?

„Šiuo me­tu yra de­ri­na­mi tiks­lai su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos dar­bo gru­pe. Glo­ba­lio­jo švie­ti­mo kon­cep­ci­ja šiuo me­tu taip pat de­ri­na­ma ir su UNES­CO glo­ba­laus pi­lie­tiš­ku­mo klau­si­mais – no­rė­tu­me, kad jie at­si­ras­tų ša­lia Glo­ba­lio­jo švie­ti­mo kon­cep­ci­jos“, – pri­du­ria N.Fat­ku­li­na.

Vi­ce­mi­nist­rė grįž­ta prie Ta­li­no se­mi­na­ro ir sa­ko, kad jis nu­ma­tė gai­res, kas yra svar­biau­sia vi­sam pa­sau­liui ir Bal­ti­jos re­gio­nui. „Juk tai yra glo­ba­lu­sis švie­ti­mas, to­dėl mums svar­bu pa­si­tar­ti su Bal­ti­jos ša­li­mis, nes mū­sų si­tua­ci­ja pa­na­ši ir mū­sų do­ku­men­tai šio­je sri­ty­je taip pat tu­rė­tų at­ro­dy­ti pa­na­šiai. Po se­mi­na­ro tu­rė­tu­me tvir­tin­ti šį do­ku­men­tą Lie­tu­vo­je.“

N.Fat­ku­li­na sa­ko, kad dar vyks­ta dis­ku­si­jos, kur Glo­ba­lio­jo švie­ti­mo kon­cep­ci­ja tu­rė­tų at­si­ras­ti: ar dar­naus vys­ty­mo­si, ar vals­ty­bi­nio švie­ti­mo stra­te­gi­jo­je. „Ta­čiau aki­vaiz­du – tai tu­rė­tų bū­ti vi­suo­se do­ku­men­tuo­se ir at­si­skleis­ti per vi­sus pjū­vius“, – ti­ki­na ji.