Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko iš ekspedicijos po lietuvių tremties vietas Irkutske sugrįžusius „Misijos Sibiras‘17“ dalyvius ir pakvietė juos pusryčių.

Prezidentė dvi savaites Sibire ekspedicijoje praleidusius jaunuolius vaišino lietuvišku maistu, savo šilauogėmis ir obuolių sultimis.

Pasak prezidentės, pilietiškas ir sąmoningas jaunimas yra mūsų šalies stiprybė ir ateitis. „Misija Sibiras“ – išskirtinis mūsų skaudžios istorijos įprasminimas ne tik saugant atmintį, bet ir perduodant ją ateities kartoms. Kol atsimename, kokią kainą tauta sumokėjo už laisvę, tol niekuomet nepritrūksime stiprybės kovoti už savo šalį.

Prezidentės teigimu, tikroji dalyvių misija prasideda būtent dabar – šviesti, mokyti, ugdyti kitus, perteikiant ekspedicijos tikslus ir įspūdžius. Tai galimybė dar sykį pagerbti tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovų dalyvius, be kurių pasiaukojimo nebūtų šių dienų Lietuvos. Prezidentė palinkėjo, kad jaunimui nepritrūktų jėgų tęsiant pradėtą misiją – taip, kaip jos netrūko keliaujant po atšiaurias vietoves, tvirtai laikantis komandoje, tvarkant sunkiai atpažįstamas lietuvių kapines.

Šiemet „Misija Sibiras“ projektas prisijungė prie prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Iš ekspedicijos Sibire grįžę misijos dalyviai lankysis vaikų globos namuose, vaikų dienos centruose ir pasakos okupacijos ir trėmimų istoriją.

Tvarkė gaisrų nuniokotas kapines

Pasitikti grįžusių jaunuolių į stotį ankstų rytą susirinko apie 50 žmonių, tarp kurių daugiausiai buvo ekspedicijos dalyvių artimieji, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, politikai.

Šiemet šešiolika „Misija Sibiras“ komandos narių lankėsi Irkutkse, kur tvarkė Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias tremtinių kapines. Čia iš viso buvo maždaug 90 gyvenviečių, kur kūrėsi ištremti lietuviai.

Kai kurios tvarkytos tremtinių kapavietės buvo nuniokotos miško gaisrų.

„Po penkerių metų ten nebūtų likę jokios žymės. Tai mes būtent toje vietoje, kur stovėjo seni kryžiai, atstatėme naujus ir dėka mūsų tos kapinės dar kurį laiką, iki kitos ekspedicijos gyvuos“, - žurnalistams sakė ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.

„Aš tikiuosi, kad po 30 metų ekspedicijos vis dar vyks, nauja karta bus užaugusi. Tas darbas neturi nutrūkti“, - pridūrė jis.

Per dvi Rusijoje praleistas savaites lietuviai spėjo sutvarkyti devynerias kapines, nors paprastai „Misijos Sibiras“ dalyviai spėja jų atstatyti daugiau.

Šiemet ekspedicijos dalyviams teko daug žygiuoti, kartais sunkiai sekėsi surasti ir pačias kapavietes. Prieš išvažiuodami į Rusiją jie dar Lietuvoje kartu su buvusiais tremtiniais kūrė schemas ir žemėlapius.

„Per ribotą laiką mes padarėme tą maksimumą, kurį galėjome padaryti“, - sakė A.Fokas.

Sutiko lietuvių

22-ių ekspedicijos dalyvį Dovydą Žiogą kelionė paveikė emociškai.

„Labai keistas ir geras jausmas, kad esi prisilietęs prie istorijos išsaugojimo, o dabar galėsi perduoti tai visiems kitiems“, - sakė jis.

Tuo metu 28 metų Agnė Pašvenskaitė džiaugėsi šiltu sutikimu Vilniuje ir tuo, kad su vaikinų pagalba galėjo prisidėti prie sunkių darbų statant kryžius: „Labai jais džiaugiamės, jie mūsų niekada neatskyrė, visada stengėsi įtraukti, kad mes būtumėme lygiavertės ir jiems padėtume“.

„Misijos Sibiras“ dalyviai Irkutske, kaip ir kiekvienos ekspedicijos metu, tradiciškai sutiko vietinių lietuvių - buvusių tremtinių ar jų atžalų.

„Daugeliui jų sugrįžta prisiminimai į tuos laikus, sugrįžta prisiminimai apie tremtį. (...) Galbūt šeimose jie apie tau jau pabendravę pakankamai, tačiau čia atvyksta nauji žmonės, kurie tuo domisi“, - sakė ekspedicijos vadovas A.Fokas.

Jis pabrėžė norintis, kad į Rusiją vykęs jaunimas šiemet dar daugiau pasakotų lietuviams apie patirtus įspūdžius ir Lietuvos tremtinių istoriją.

„Mūsų ekspedicija baigėsi, bet misija nesibaigia“, - teigė pats devintą kartą į Sibirą vykęs A.Fokas.

„Misija Sibiras“ rengiama jau dvyliktus metus, per ekspedicijas sutvarkyta per 100 lietuviškų kapinių. Nuo 2006 metų norą leistis į sudėtingas keliones Lietuvos tremtinių keliais pareiškė daugiau kaip 12 tūkst. jaunų šalies žmonių.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 – 1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių.