Seimo pirmininkė Irena Degutienė stebisi, kodėl rinkėjai piktinasi Seimu, jeigu patys tokį išsirinko prieš dvejus metus. Interviu "Vilniaus dienai" parlamento vadovė prognozuoja, kad dar kurį laiką žmonės per rinkimus vis ieškos naujų "gelbėtojų".

– Jau metus esate Seimo pirmininkė. Kodėl visuomenės pasitikėjimas Seimu per tą laiką neišaugo?

– Seimas pirmiausia priklauso ir nuo pačių rinkėjų. Seimas tėra visuomenės veidrodis, jos tiesioginis atspindys. Jeigu rinkėjas norėjo šou Seime, išsirenka šou partiją. Tada šou Seime ir gauna. O paskui dar pats piktinasi.

– Bet jūs esate vienoje valdančiųjų valtyje su ta šou partija.

– O ką pasiūlytumėte? Toks buvo rinkėjų pasirinkimas. Toks gyvenimas ir tokios politinės realijos – reikėjo, kad atsirastų valdančioji koalicija, ir ji atsirado, suvienijusi mūsų ir kai kurias kitas Seime esančias partijas. Toks gyvenimas, nieko nepadarysi.

Bet aš noriu pabrėžti, jog tikrai nėra taip, kad Seime visi blogiukai, kad specialiai kenkia valstybei ir žmonėms. Seime yra visokių žmonių, kaip ir kiekviename darbe. Kuo bus mūsų valstybė brandesnė, kuo demokratijos bus daugiau, kuo visuomenės politinis išprusimas bus didesnis, tuo žmonės vis labiau atrinks pelus nuo grūdų ir rinks geresnį parlamentą.

Pas mus per pastaruosius keliolika metų vis atsirasdavo vadinamųjų "gelbėtojų". Jie toli gražu nedidindavo pasitikėjimo Seimu, nes labai daug žadėdavo, žmonės jais patikėdavo, o paskui nusivildavo, kai nieko arba beveik nieko nebūdavo pasiekiama, tik kildavo visokių skandalų.

Be to, matome dar ir tokią tendenciją Lietuvoje – kuo daugiau valdančiojoje koalicijoje partnerių, tuo didesnis nepasitikėjimas Seimu. Bet Lietuvoje, atrodo, dar ilgai kitaip nebus, nes dar tikrai turėsime ne vieną koalicinį Seimą. Koalicijoje dirbti daug sudėtingiau ir ne visuomet greitai pasiekiami rezultatai. Rinkėjas neretai yra sutrikęs, matydamas tokią gausą viename valdančiame laivelyje. Žmonės mato diskusijas koalicijoje, vertina jas kaip barnius. Jokie politiniai barniai nepadidins pasitikėjimo institucija, kurioje jie vyksta.

– Vadinasi, rinkėjas pats kaltas, kad kiekvieną kartą ieško naujų "gelbėtojų"?

– Čia yra dvi medalio pusės. Ne vien čia, Seime, yra blogis. Visada reikia galvoti. Jeigu sakome, jog dabar parlamente yra blogai, atėjus naujiems rinkimams pagalvokim, kaip tas klaidas ištaisyti. Jeigu rinkėjas mato, kad tas politikas toks, tas anoks, tas trečioks, tai tiesiog neturėtų už jį per kitus rinkimus balsuoti.

– Naujų "gelbėtojų" paieškos Lietuvoje jau silpsta ar mes dar neapsaugoti nuo jų per būsimus savivaldos ir Seimo rinkimus 2011–2012 m.?

– Deja, manau, kad dar ne pabaiga.

– O kada bus pabaiga?

– Valstybės gyvenime 20 metų yra labai nedaug žvelgiant per istorinę prizmę. Žmogaus, piliečio gyvenime tai yra daug. Natūralu, kad kiekvienas nori matyti kuo greitesnius pokyčius. Ir aš to noriu. Bet puikiai žinau, kad daug ko valstybėje jau nesulauksiu. Sulauks mano vaikai ir anūkai. Ir aš džiaugiuosi, kad tie pokyčiai kada nors bus.

Dabar gal sunkiai, gal akmenuotu grindiniu einam, bet vis tiek norim nenorim judam į priekį.

Viena vertus, labai neblogai, kad Lietuvoje atsiranda naujų visuomeninių judėjimų. Bet pažiūrėjus į jų esmę, atsiranda gal tik vienas kitas, neturintis jokių politinių tikslų, iš tikrųjų siekiantis sukurti pilietinę visuomenę, kuri kontroliuotų valdžią, bet pats į ją nesiveržia. Tačiau dauguma tų dabar prisikūrusių judėjimų net neslepia siekio eiti į valdžią. Taip tokie judėjimai tampa netikromis partijomis ir tikrai neprisidės prie to, kad visuomenė imtų labiau pasitikėti politine sistema.

Didelė tikimybė, kad toks visuomeninis judėjimas, papuolęs į savivaldą ar valstybinę valdžią, transformuosis į partiją. Tai būtų dar viena rinkėjų apgavystė ir dar labiau mažėtų pasitikėjimas Seimu ir kitomis valstybės institucijomis.

Vis dėlto, žvelgdama į 2000 m. Seimo rinkimus ir į pastaruosius, 2008-ųjų Seimo rinkimus, matau šiokį tokį progresą. Rinkėjų sąmonė pakito. "Gelbėtojų" poreikis sumažėjęs. Jis, tikiuosi, mažės ir toliau.

– Kaip vertinate valdančiosios koalicijos tvirtumą?

– Būtų idealu, jeigu ta koalicija prasiplėstų, nes dirbti Seime kuo toliau, tuo sunkiau. Dabar faktiškai turime 69 Seimo narius. Taigi daugumos nėra. Valdančioji koalicija – mažumoje.

– Bet tebeturite trijų valstiečių liaudininkų paramą, kuri iš esmės užtikrina jūsų politinę daugumą.

– Taip, tie trys kol kas yra. Tačiau, sakyčiau, politinė situacija pakankamai slidi. Kita vertus, toje pačioje opozicijoje irgi nėra vienybės, kurios jiems norėtųsi, siekiant galbūt suformuoti kokią nors alternatyvą dabartinei valdančiajai koalicijai.

Jeigu opozicija būtų tvirta, bent būtų koks nors aiškumas ir jie galėtų nustoti nekonstruktyviai elgtis. Tikrai esu už tai, kad jeigu opozicija susitelktų ir pasiūlytų kokią nors realią alternatyvą dabartinei valdžiai, prašom, galėtų imti tą valdžią.

– Baiminatės, kad daugumos neturėjimas sutrukdys priimti kitų metų biudžetą?

– Gal esu nepataisoma optimistė, bet man atrodo, kad biudžetas bus priimtas. Aišku, bus politikavimų ir pasispardymų. Žinoma, ne visi balsuos už biudžetą, didesnė dalis opozicijos, matyt, jam nepritars. Tačiau tikiu, kad vienas kitas pritars ir biudžetas bus priimtas laiku.

Štai ką noriu šiuo klausimu pabrėžti – Vyriausybė tikina, kad kitąmet mokesčiai nebus keliami, bet jeigu staiga atsitiktų taip, kad su biudžetu ateitų ir mokesčių didinimo pasiūlymai, šis Seimas tikrai tam niekada nepritars. Nei opozicija, nei valdančioji koalicija.

– O jeigu opozicija priimant biudžetą surinks pakankamai balsų, kad patvirtintų tokį biudžetą, kuriuo Vyriausybė bus nepatenkinta?

– Kaskart prieš priimant biudžetą matau tokį pavojų. Jau ne kartą sakiau, kokias matau spragas, priimant biudžetą. Ypač – kaip elgiasi Seimo vienmandatininkai. Išrinktieji vienmandatėse apygardose iš esmės dirba kaip savivaldos atstovai Seime. Vienam reikia mokyklai stogą uždengti, kitam – lopšelyje langus naujus sudėti, trečiam – dar ką nors. Bet iš esmės jie tokiu būdu tik įsiteikia savo rinkėjams.

Priimant biudžetą prasideda paklodės tąsymas. Kas daugiau savo vienmandatei apygardai išmuš pinigų. Tai nenormalu. Bet noriu pacituoti Prezidentę, kuri dar prieš sesiją yra pasakiusi, kad "jeigu bus per daug išlaidaujama, jeigu Seimas priims išlaidas, kurios bus didesnės nei valstybės galimybės, tokio biudžeto nepasirašysiu". Turint galvoje tokį Prezidentės pasakymą galbūt kai kurie mūsų vienmandatininkai elgsis santūriau.

– Tai naikinkite vienmandates apygardas. Rinkime Seimą kaip daugumoje kitų valstybių – tik pagal kandidatų sąrašus.

– Aš su jumis visai sutikčiau. Lenkijoje, Latvijoje nėra vienmandačių apygardų. Bet pas mus, deja, visuomenės nuomonė kitokia. Mūsų visuomenė kaip tik nenori rinkti Seimo narių pagal kandidatų sąrašus, bet nori visus rinkti vienamandatėse apygardose.

– Kaip vertinate Prezidentės vaidmenį dabartinei koalicijai išsilaikant prie valstybės vairo?

– Prezidentės vaidmuo labai svarbus, nes ji verčia pasitempti tiek poziciją, tiek opoziciją. Turint galvoje, kad padėtis Seime balsų pasiskirstymo prasme yra apylygė, kol ši Vyriausybė turės bent minimalų Prezidentės palaikymą, tol ji laikysis.

– Tas palaikymas tebėra?

– Strateginiais klausimais, ypač dėl biudžeto, šalies finansinio stabilumo reikalų, sutarimas tikrai yra. Jeigu ir pasitaiko kokių nors nesutarimų, jie nėra esminiai, kurie sugriautų Vyriausybę. Taigi Prezidentės parama dabartinei koalicijai, manau, yra, tuo labiau kad valstybės vadovė šiuo metu nemato jokios kitos alternatyvos.