Interneto anoniminiai komentatoriai tyko aukų (papildyta teismo komentaru)

Vien Vilniaus apylinkės teisme 2014–2015 metais jam iš komentarus rašiusių žmonių buvo priteista apie 30 tūkst. litų.

Kultūros atspindys

Kalbėdamas apie tulžingus komentarų autorius, lietuvių kalbos ekspertas Antanas Smetona teigė, jog interneto komentarai atspindi rašančiojo kultūrą, – tokiu būdu atsiskleidžia tamsiosios žmogaus sielos pusės.

"Keičiasi technologijos, keičiasi pasaulis, bet žmogaus vidus nesikeičia. O žmonių yra visokių – ir drąsių, ir taurių, ir, kaip V.Laučius rašė, daugiausia bailių, kurie, prisidengę anonimiškumu, rašo bjaurius komentarus. Ir kol jie lieja savo neapykantą, negatyvias nuotaikas, tuo demonstruodami savo nenusisekusį gyvenimą, yra viena, bet, kai jie ima raginti smurtauti, pradeda įžeidinėti, jie įžengia į Baudžiamojo kodekso veikimo lauką. O tada pradeda kaukti, kad juos baudžia už žodžio laisvę", – pastebėjo kalbininkas.

A.Smetonos teigimu, negalima painioti žodžio laisvės ir kalbėjimo, kas ką nori ir kaip nori.

Esą kiekvieno mūsų žodžio laisvė yra apribota kito, šalia esančio žmogaus, žodžio laisve.

Socialinio kapitalo veiksnys

Psichologas Gediminas Navaitis pasiūlė įsivaizduoti, kas nutiktų, jei visus lietuvius staiga sukeistume su šveicarais vietomis. Tai kur po penkerių metų būtų Šveicarija?

Esą veikiausiai čia, Lietuvoje. O pačioje Šveicarijoje atsirastų daugybė problemų – nedarbas, nusikaltimai, emigracija ir taip toliau.

Taigi viskas priklauso nuo mentaliteto.

G.Navaitis teigia, jog šiuo metu valstybės perspektyvą ir gerovę lemia vadinamasis socialinis kapitalas.

Tai yra žmones jungiančios vertybės, ryšiai, pasitikėjimas vieno kitu.

"Yra žinoma, kad socialinio kapitalo reikšmę ypač pabrėžia vadinamoji laimės ekonomika, kurios pagrindinis teiginys – kad laimingų žmonių visuomenė yra ekonomiškai sėkmingesnė. Remiantis tuo, nesunku pastebėti, kad būtent socialinis kapitalas yra Lietuvai priešiškų jėgų taikinys. Kai nuolatos tyčiojamasi iš žymiausių šalies žmonių, koks sukuriamas poveikis valstybei? Inteligentija tiesiog nusišalina nuo valstybės reikalų sprendimo, nes kam norisi būti patyčių objektu?" – retoriškai klausė G.Navaitis.

Anot jo, o kai inteligentija nusišalina nuo valstybės reikalų, ją valdo politikai ir valdininkai, kurių sprendimai esą geriausiu atveju yra buitinio lygio.

"Iš čia ir atsakymas, iš kur tiek pykčio internete. Tai yra sąmoningai kurstoma mums priešiškų jėgų. Labai tikiu, kad koks žmogus ką nors bjauraus yra parašęs, šitai perskaitęs, neišvengiamai turėtų suprasti, kam dirba. Jis tikrai nedirba mūsų valstybei. Ir jeigu tik jis norėtų, kad ji būtų geresnė, savo kritiką išsakytų priimtina forma. Tačiau tie žmonės nenori, kad juos išgirstų. Ir šiuo atveju keikimasis viešoje erdvėje nėra tas pats, kas keikimasis privačiai", – tikino psichologas.

Siūlo nepasiduoti provokacijoms

G.Navaičio įsitikinimu, internete dažnu atveju keikiasi anaiptol ne nesubrendėliai.

Psichologas mano, jog ne mažiau nė pusė tų negatyvių komentarų yra ne asmeniniai, o tikslingai užsakyti.

Dalis komentarų bus parašyti labai taisyklinga lietuvių kalba, nes už juos reikės atsiskaityti užsakovui.

"Sakykime, yra koks nors straipsnis apie V.Putiną ir Rusiją. Komentarų bus daug, vieni keiks, kiti palaikys, bet verta atkreipti dėmesį, jog dalis komentarų bus parašyti labai taisyklinga lietuvių kalba, nes už juos reikės atsiskaityti užsakovui. Prorusiški komentarai parašyti daug sklandesne lietuvių kalba, be gramatikos ir sintaksės klaidų, nei komentarai kitomis temomis. Ar tai atsitiktinis dalykas? Akivaizdu, kad ne", – teigė G.Navaitis.

Psichologo teigimu, nereikėtų šios versijos vertinti skeptiškai.

Esą kodėl Lietuvą tokie dalykai turėtų aplenkti, jei JAV atliekamas tyrimas dėl Rusijos jėgų kišimosi į prezidento rinkimus, kai buvo įsilaužta į Vokietijos ministerijų tinklalapius?

Beje, pačioje Lietuvoje per metus būna fiksuojama iki 50 tūkst. įvairių kibernetinių bandymų atakuoti valstybines ar verslo interneto svetaines.

G.Navaitis priminė vadinamąjį pedofilijos skandalą, kur komentarų būdavo tūkstančiai. Kas juos rašydavo?

Neatmetama, jog čia irgi pasidarbavo samdyti komentatoriai, kuriems nesvarbu, kurią pusę palaikyti, svarbiausia – supriešinti visuomenę.

"Tokiais komentarais svarbu padidinti emocinę įtampą. Jei rašoma apie bet kurį valstybėje žinomą gerbtiną žmogų, rasime itin piktų palinkėjimų, jei atsakysime jiems tuo pačiu, įsitrauksime į jų lygio diskusiją. Ir priešiškos jėgos rezultatą bus pasiekusios. Turiu psichologinę iliuziją, kad tai, apie ką kalbėjau, bent dalis skaitytojų supras ir pradės atitinkamai elgtis, nes jei jie teršia viešąją erdvę, jie veikia prieš Lietuvą ir mūsų visų materialinę gerovę, nes gerovę lemia socialinis kapitalas", – teigė G.Navaitis.

Komentaras

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėja Laima Domarkienė:

Verta nepamiršti, kad pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – yra įtvirtinta, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Tai taikytina ir internetiniams komentarams.

Dėl netinkamų komentarų, jei juose šmeižiama ar skleidžiama melaginga informacija, tyčiojamasi, taip pat jei jais skatinama ar kurstoma neapykanta, pvz., tautiniu pagrindu, ar neapykanta tam tikrai žmonių grupei dėl jų įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos ar kt., gali būti pradėtas baudžiamasis procesas, už tokią nusikalstamą veiką gresia bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismui tenka nagrinėti tiek apeliacinius skundus dėl žemesniosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų tokiose bylose, tiek skundus, kai skundžiamas prokuratūros, kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ar sprendimas tokį tyrimą nutraukti.

Jei kalbėtume apie apeliacine tvarka nagrinėjamas bylas, Klaipėdos apygardos teisme praėjusiais metais buvo išnagrinėtos 2 tokio pobūdžio baudžiamosios bylos, šiemet tokių skundų, turimais duomenimis, negauta. Minėtose bylose vienu atveju buvo skundžiamas apkaltinamasis, kitu – išteisinamasis nuosprendis. Abiem atvejais, išnagrinėjęs bylas, teismas sprendimų nepakeitė.

Įžeisti asmenys ginti savo teises gali ir civiline tvarka, t. y. kreiptis į teismą ir teikti ieškinį dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ką jūs sakote?

Ką jūs sakote? portretas
Ar Dėdulė kada viešai pasisakė be tulžies ir patyčių? Stabas sudievintas.

algis

algis portretas
Lansdbergio juodinimas prasidėjo nuo garsiosios AMB frazės:-Muškime Vytuką?

To dk

To dk  portretas
Gaidys!
VISI KOMENTARAI 129
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių