Lietuvoje jau įšaldyta už 23 mln. eurų sankcionuoto rusų turto. Dabar svarstoma, ką su šiuo turtu daryti. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) norėtų atiduoti Ukrainai.
„Pinigai, tikėtina, būtų konfiskuoti iš asmenų, kurie prisidėjo prie šios šalies žlugdymo. Jie turėtų būti skirti šaliai atstatyti“, – nuomone pasidalijo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
ES vieno sprendimo, ką daryti su įšaldytu turtu, nėra. Lietuva irgi negali taip paprastai rusų turto konfiskuoti.
„Tikrai negalima. Sankcijos yra laikinas mechanizmas. Jos tarsi įšaldo turtą, apriboja jo naudojimąsi, bet jo naudoti, kažkam paimti, teisiškai nacionalizuoti ar tiesiog atimti negalime. Tam turi būti teisinis pagrindas“, – situaciją komentuoja advokatas Gintautas Bartkus.
Lietuvos įstatymai leidžia turtą nacionalizuoti tik per teismą arba jį išsiperkant visuomenės reikmėms.
„Turtą, kuris yra nusikaltimo priemonė ar įgytas nusikalstamu būdu, dar galima paimti visuomenės reikmėms, bet tinkamai už tai atlyginant“, – sako Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
FNTT jau kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymu keisti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą ir įšaldytą rusų turtą perimti paprasčiau.
„Jeigu asmuo pakliuvo į sankcijų įstatymą, t.y. į ES sąrašą, ir jeigu jis turi turto Lietuvoje, galima taikyti Civilinio turto konfiskavimo procedūra, t.y. FNTT surenka duomenis, deriname su prokuratūra dėl tyrimo pradėjimo, jei jie pritaria, surenkame duomenis ir visą medžiagą pateikiame teismui, o jis gali priimti sprendimą konfiskuoti turtą“, – teisines procedūras vardija M.Petrauskas.
Vyriausybė irgi turi sprendimą, ką daryti su V.Putino sankcionuojamų parankinių turtu. Ministrų kabinetas pritarė keisti Sankcijų įstatymą, kitą savaitę projektas pasieks Seimą.
„Įšaldytą turtą paversti iš vienos formos į kitą, t.y. materialų, nekilnojamąjį turtą realizuoti ir paversti pinigais, paskui laikyti depozitinėje sąskaitoje“, – sako ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
Anot V.Vasiliausko, Lietuva tikrai nesieks tapti lydere Europoje ir pirma kurti sankcionuojamo turto konfiskavimo mechanizmo. Pardavus rusų turtus, jie bus laikomi vienoje sąskaitoje, tačiau, kaip toliau pinigus panaudoti, turės apsispręsti ES.
„Dabar sudarytą speciali darbo grupė ES mastu, kuri sprendžia visus klausimus. Įvertinus įvairias rizikas, mano galva, saugiausias sprendimas būtų bendraeuropinis sprendimas“, – sako V.Vasiliauskas.
Sankcijų priežiūrą, be FNTT, atlieka bankai ir Muitinės departamentas. Pastarieji nesiryžta siūlyti, ką daryti su įšaldytu turtu.
„Mūsų teisinis reguliavimas truputį kitoks, ir vienareikšmiškai priimti sprendimo negalime, tai teismo prerogatyva“, – situaciją komentuoją Muitinės departamento atstovas Rolandas Jurgaitis.
„Priklauso, koks tai turtas, kokios tai įmonės. Vienu atveju, optimaliau būtų tiesiog įšaldyti ir laikyti, kitu – taikyti laikino administratoriaus priemone ir taip užtikrinti, kad žala Lietuvai būtų mažiausia, o agresoriui – didžiausia“, – savo nuomonę išsakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Seimo frakcijų nariai originalių pasiūlymų įšaldytam turtui irgi neturi.
„Jeigu tai, ką įmonės ir žmonės uždirbdavo, anksčiau keliaudavo į Rusiją, dabar skirti Ukrainai būtų pats geriausias dalykas“, – teigia Seimo narys Viktoras Fiodorovas.
„Nemanau, kad mums reikėtų kalbėti apie savo naudą. Visa nauda turėtų atitekti kariaujančiai šaliai“, – mano Seimo narys Saulius Skvernelis
Valstybės perimtą turtą, anot V.Vasiliausko, greičiausiai prižiūrės FNTT.
