Sostinės Gedimino prospekte gyvenantis ir su prabangiu visureigiu dar visai neseniai važinėjęs islandų verslininkas Erlinguras Arnarsonas dabar priverstas valgyti makaronus ir skaičiuoti kiekvieną litą.

Šiomis dienomis islando nuotaika kiek geresnė nei prieš mėnesį, kai bankrutavo jo gimtoji šalis.

Spalio pradžioje, kai vienas po kito krito trys didžiausi Islandijos bankai, verslininkas nežinojo, kur dėtis ir ką daryti.

Medžio gaminius statyboms (langus, duris, grindis ir pan.) iš Baltijos šalių, Lenkijos ir Rusijos į Islandiją importuojantis E.Arnarsonas į dabartinę padėtį jau žiūri ramiau ir nebepanikuoja. Jis tikisi, kad netrukus Islandijos bankai vėl vykdys tarptautines pinigų pervedimo operacijas kaip ir anksčiau.

Šiuo metu vyras labai kruopščiai skaičiuoja pinigus, mat pervedimas užtrunka apie 10 dienų. Be to, pervesti kol kas galima tik riboto dydžio sumas. Tačiau tai ženklas, kad viskas eina į gerąją pusę.

Islandas dar gerokai prieš prasidedant krizei savo įmonės būstinę iš sostinės perkraustė į Klaipėdą. Ten – gerokai pigiau. Tačiau susvyravus finansų rinkoms jam teko uždaryti biurą uostamiestyje ir grįžti į Vilnių.

Klaipėdoje jis paliko ir savo visureigį bei visus daiktus. Dabar juos parsivežti E.Arnarsonui per brangu. Dėl to jo bute – tik senas šaldytuvas, lova, staliukas, kėdė ir keletas knygų.

Visa E.Arnarsono įmonė telpa nešiojamajame kompiuteryje. Juodu su partneriu išėjo priverstinių atostogų ir tikisi sulaukti laikų, kai verslo klimatas pagerės.

– Tai, kas nutiko Islandijoje, daug kas vadina neregėtu ekonominiu krachu. Kaip į visus įvykius reagavo vietos gyventojai ir verslininkai? Kaip jautėtės tuo metu būdamas Lietuvoje?

– Negaliu atsistebėti, kaip žmonės Islandijoje gali būti tokie ramūs dėl to, kas vyksta. Atrodo, kad mane tai jaudina labiau nei juos. Kiekvieną dieną skambinu tėvams, žmonai ir draugams, klausiu, kaip jie laikosi, ar viskas gerai.

O jie man pasakoja, kad buvo parduotuvėje, kad žiūri televizorių, ką planuoja savaitgaliui. Išpasakoja viską apie sūnų. Man, aišku, malonu, bet jie visi elgiasi, lyg nieko nebūtų nutikę. O iš tikrųjų šalies ūkis visiškai sustojo. Žmonės protestuoja, reikalauja savo pinigų.

Iš buvusių keturių komercinių bankų normaliai dirba tik vienas – pats mažiausias, kuris prieš krizę buvo laikomas nereikšmingu rinkos žaidėju. Dabar džiaugiuosi būdamas jo klientu. Tačiau vis tiek visos tarptautinės bankų operacijos buvo ilgam sustabdytos. Valiutos keityklos bei valiutų rinka ir dabar neveikia. Islandijos kronų beveik niekas nenori priimti. Žinau tik vieną banką Kopenhagoje.

Į Islandiją kol kas galima importuoti tik būtiniausius produktus: maistą, vaistus ir degalus. Likęs verslas – miręs. Šalis izoliuota.

– Kaip jums sekasi čia, Lietuvoje? Ar krizė nesustabdė verslo?

– Tiesą pasakius, verslas miręs jau beveik pusmetį. Bet iki to, pastaruosius ketverius metus, viskas sekėsi puikiai, nes Islandijos ūkis augo labai sparčiai, statybos buvo vienas stipriausių sektorių.

Įmonės klestėjo. Baltijos šalyse ir Lenkijoje augimas buvo nuoseklesnis, ir statybinių medžiagų kainos žemesnės. Iš to, ką uždirbome, galėčiau gyventi dar keletą metų. Taigi dabar yra gana juokinga situacija: pinigų turiu, bet negaliu jų pasiekti, o kai galėsiu, valstybė visų iš karto vis tiek neatiduos. Taigi gyvenu kaip studentas (juokiasi).

Negaliu net daiktų iš Klaipėdos atsivežti, nes sunkvežimis man dabar per brangiai kainuoja – daugiau nei 1,5 tūkst. litų. Kad pinigai dings, nesijaudinu. Indėliai ir santaupos apdrausti, bet bankus nacionalizavusi Islandija dabar neturi tiek valiutos, kad galėtų visiems gyventojams ir įmonėms grąžinti santaupas.

Tam šaliai reikia dar daugiau skolintis, o krona visiškai nuvertėjusi, jos niekas nenori priimti. Kita išeitis – įtikinti žmones, kad jie lauktų ir leistų valdžiai kurį laiką disponuoti jų lėšomis. Tačiau žiūrint į protestus Reikjavike, mažai tikėtina, kad jie sutiks.

– Ką dabar žadate daryti? Jeigu verslas sustojo, gal ketinate imtis kitos veiklos?

– Dar gerokai prieš įsisukant rimtai krizei, bankai nustojo skolinti pinigus ir finansuoti nekilnojamojo turto projektus. Islandijoje statybų sektorius visiškai sustojo, niekas nieko nestato, neperka, beveik nėra užsakymų.

Kita vertus, dabar žmonėms, dirbantiems statybų sektoriuje, nė vienoje pasaulio šalyje tikriausiai nėra lengva. Paklauskite savo šalies statybininkų arba medžiagų tiekėjų. Ateinantys dveji metai bus labai sunkūs. Bet Islandijos ekonomikos stuburas – bendrasis vidaus produktas – labai stiprus. Visi kiti verslai laikosi gana gerai. O prekyba, turizmas ir žuvininkystė tiesiog klesti. Anksčiau ar vėliau atsigaus ir statybos.
Be to, žodis "miręs" nereiškia, kad nieko nevyksta ir kad aš visą dieną guliu lovoje. Reikalai po truputį juda. Reikia įvykdyti senus užsakymus, baigti jau pradėtus projektus, palaikyti ryšius.

Šią savaitę, praėjus keliems mėnesiams, mano įmonė pagaliau gavo užsakymą iš Islandijos vyriausybės. Užsakymas nemažas, bet kol kas į ugnį nepuoliau. Pasakiau: kai pamatysiu avansą Lietuvos banko sąskaitoje, imsiuos darbo.

– Kaip verčiatės negalėdamas pasiekti savo sąskaitų? Gal turite santaupų Lietuvos bankuose?

– Dėkui Dievui, kad paklausiau buvusio dėstytojo prognozių ir į viename Lietuvos banke turimą sąskaitą pervedžiau nemažą sumą dvi dienas prieš tai, kai prasidėjo visa ši velniava ir valstybė sustabdė tarptautines operacijas. Antraip dabar apskritai būčiau gatvėje ir prašyčiau išmaldos.

Na, spalvas gal ir tirštinu, taip blogai nebūtų. Pagyvenčiau tą mėnesį pas draugus, bet padėties rimtumą supranti: už maždaug 20 tūkst. litų man visą mėnesį reikėjo išlaikyti įmonę: atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais, duoti užstatus ateities sandoriams, apmokėti telefono bei interneto sąskaitas ir išgyventi pačiam – sumokėti už butą, nusipirkti maisto. Aną savaitę išgirdau, kad tarptautinės bankų operacijos jau vyksta. Pervedžiau pinigų iš Islandijos banko į sąskaitą Lietuvos banke, tačiau praėjo beveik dvi savaitės, o jų sąskaitoje dar nėra.

– Ar buvo įmanoma krizei pasiruošti, ar ji smogė netikėtai?

– Apskritai negaliu patikėti: valdžia leido, kad visa tai nutiktų. Ekonomistai ir žiniasklaida apie artėjančią krizę Islandijoje kalbėjo jau prieš trejus metus. Tarp jų ir mano buvęs dėstytojas.

Puikiai prisimenu, kai šių metų pradžioje jis sakė, jog bendras šalies ūkio augimas šiemet bus neigiamas, apie –10 proc. Bet niekas juo netikėjo, turiu galvoje politikus. Valdžia visiškai nieko nedarė.

Žmonėms tai nebuvo staigmena. Daugelis mano pažįstamų sakė, kad laukia rimtos krizės, kad ruošiasi jai. Tik niekas negalvojo, kad baigsis taip blogai.

Mano dėstytojas yra sakęs: rinka visada teisi ir, jei ji ką nors nusprendžia, tai įvyks, nesvarbu, ką bandytų daryti vyriausybės. O mūsų ekonomika jau seniai "rėkė", kad reikia stoti, nes viskas vyksta per greitai.

Faktai ir skaičiai

Islandijos Respublika – nedidelė valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos.

Valstybinė kalba – islandų.

Sostinė – Reikjavikas.

Plotas – 103 tūkst. kv. km (105-a valstybė pasaulyje iš 192).

Gyventojų skaičius – 320 169 (168 valstybė pasaulyje).

Bendrasis vidaus produktas (BVP) (2007 m. duomenimis) – 12,274 mlrd. JAV dolerių (135).

BVP vienam gyventojui (2007 m. duomenimis) – 39 167 JAV dolerių (5).

Valiuta – Islandijos krona.

Istorija

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 m. IX a. pabaigoje ir X a. čia atsikėlė norvegų vikingai. 1262 m. Islandija tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 m. Vėliau tapo Danijos teritorija.

1944 m. Islandija paskelbė nepriklausomybę. Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į ES nestojo.

Islandija buvo pirmoji valstybė 1991 m. pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Spalio pradžioje Islandijos vyriausybė per vieną savaitę nacionalizavo tris didžiausius šalies bankus. Islandijos krona neteko daugiau kaip pusės savo vertės.

Islandijos bankų skolos maždaug 12 kartų viršijo šalies bendrąjį vidaus produktą.