- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Ieškodami mokytojų, verčiamės sunkiai. Privalome išlaikyti savo licėjaus lygį, todėl kartais net nesinori galvoti apie ateitį, nes, įvertinus esamą situaciją, kai jau beveik nebėra gamtos mokslų mokytojų, tenka pagalvoti apie įstaigos galimybę išlikti“, – kalbėdamas apie esamą mokytojų rengimą ir jų ateitį, kai nebeliks Lietuvos edukologijos universiteto, LRT.lt sako Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.
Jis primena, kad universitetuose, kuriuose būdavo rengiami mokytojai, seniai nebėra programų chemijos, fizikos, biologijos ar matematikos mokytojams. Licėjaus direktorius stebisi, kad į tai nebuvo atsižvelgiama ir buvo rengiami „nišinių“ specialybių mokytojai, kurių mokykloms praktiškai nereikia.
„Mūsų mokykla verčiasi labai sunkiai. Jeigu ir ateityje nebus rengiami mokytojai, ne tik mūsų, bet ir kitų mokyklų egzistencija pakibs ore. Privalome išlaikyti savo licėjaus lygį, todėl kartais net nesinori galvoti apie ateitį, nes, įvertinus esamą situaciją, kai jau beveik nebėra gamtos mokslų mokytojų, tenka pagalvoti apie įstaigos galimybę išlikti“, – atvirai rėžia S. Jurkevičius.
Švietimo ateitis – valstybinės svarbos problema
Vilniaus licėjus veikia kitaip nei dauguma kitų mokyklų. Čia norintiems mokytis privalu laikyti stojamuosius egzaminus ir šią mokyklą renkasi motyvuoti moksleiviai, todėl mokytojų kolektyvui irgi keliami ypatingi reikalavimai.
„Dirbti su motyvuotais ir gabiais mokiniais nėra taip paprasta. Deja, pastaraisiais metais beveik neberandame ir nebesulaukiame mokytojų, kurie būtų tinkamai pasirengę. Bet dar puoselėjame viltį, kad jauni mokytojai užaugs ir kaip pedagogai, ir kaip asmenybės. Jeigu ir toliau nebus aiškių nuostatų, kokie universitetai pajėgūs būtų parengti mokytojus, teks priimti į darbą bet ką, kas išmano fiziką ar matematiką“, – kalba S. Jurkevičius.
Jis taip pat pastebi, kad artėja tas kritinis laikas, kai sovietmečiu studijas baigę ir iki šiol dar dirbę mokytojai pasitrauks, nors ir dabar dar dirba mokytojai, kuriems 65 metai ar net daugiau.
Dabartinės valdžios sprendimus panaikinti Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) prijungiant jį prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), ir čia bei Vilniaus universitete (VU) rengti mokytojus S. Jurkevičius vadina politiniais žaidimais, kurie svarbūs patiems universitetams, siekiant išlikti arba sustiprinti savo pozicijas.
Valstybinės svarbos klausimas – ne gynyba ar ekonomika, o – Lietuvos švietimo ateitis. Todėl apie tai būtina kuo skubiau pradėti kalbėti iš esmės ir nedelsiant spręsti mokytojų rengimo problemas.
„Mano galva, valstybinės svarbos klausimas – ne gynyba ar ekonomika, o – Lietuvos švietimo ateitis. Todėl apie tai būtina kuo skubiau pradėti kalbėti iš esmės ir nedelsiant spręsti mokytojų rengimo problemas. Jiems, matyt, kaip ir medikams, derėtų iškelti sąlygą po studijų kažkiek metų atidirbti Lietuvoje“, – įsitikinęs S. Jurkevičius.
Jeigu valdžia ir toliau trypčios vietoje, jis prognozuoja, kad mokyklos pradės vienos iš kitų atiminėti patyrusius mokytojus, o daliai mokyklų, net ir turinčių pakankamai moksleivių, gali tekti užsidaryti.
Norintys tapti mokytojais nežino, kur stoti
Uždaromo LEU socialinės pedagogikos lektorė ir Socialinių pedagogų asociacijos direktorė Auksė Petruškevičiūtė apgailestauja, kad, jungiant universitetus, būsimiems studentams, norintiems pasirinkti mokytojo profesiją, šiuo metu visiškai neaišku, kur stoti: „Jau įpusėjo sausis. Tie, kas nusprendę tapti vieno ar kito dalyko pedagogais, dabar turėtų žinoti, kokiame universitete bus jų pasirinkto dalyko programa. Tačiau ar kas nors šiuo metu galėtų atsakyti į šį klausimą?“
Ji, kaip ir S. Jurkevičius, įsitikinusi, kad būtina kuo skubiau reformuoti mokytojų rengimą, atsižvelgiant į nūdienos reikalavimus: „Reikėtų, kaip ir užsienio šalyse, rengti mokytojus, kurie po studijų gebėtų dėstyti po kelis dalykus. Bet tokias studijas galėtų rinktis tik labai motyvuoti moksleiviai. O kas dabar iš tų, kurie baigia net pačias stipriausias Lietuvos mokyklas, pasirenka mokytojo profesiją“?
A. Petruškevičiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, kad, prijungus LEU prie VDU, visiškai neaišku, kur ir kaip bus rengiami šiuo metu itin paklausūs socialiniai pedagogai. Ši specialybė LEU sulaukdavo norinčių ją įsigyti net sunkmečiu.
„Man jau dabar skambina ir būsimi studentai, ir jų tėvai, o ką aš galiu atsakyti? Vien tai, kad šios specialybės programos gali būti parengtos Kauno, Vilniaus ar Šiaulių universitetuose – didžiulė problema. Ar ryšis vilniečiai išvykti į Kauną? Galų gale, kokie dėstytojai dirbs su būsimais socialiniais pedagogais? Juk šiuo metu daug kas žino LEU dėstytojus. O kur jie atsidurs dar šį rudenį, kol kas niekas nekalba“, – teigia A. Petruškevičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...