Globoti ar įvaikinti vaiką gali ne bet kas. Užpildžius reikiamus dokumentus, dar reikia praeiti „Pride“ programos mokymus. Tai pagalba tiek būsimiems įtėviams, tiek vaikui.

Tikrinami ir įtėviai

Norint tapti globėju ar įtėviu, kelias į galutinį rezultatą yra ganėtinai ilgas. Bet tai natūralu – juk vaikai negali pakliūti į bet kokias rankas, o ir tolesnis jų bei įtėvių bendravimas labai priklauso nuo „paruoštų namų darbų“.

Todėl būsimiesiems įtėviams neužtenka tik užpildyti prašymo įvaikinti. Jų laukia asmenybių analizė, būsto patikrinimas, pomėgių tyrimas, pokalbiai su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais ir, žinoma, mokymai.

Prieš daugiau nei trejus metus berniuką globoti pradėjusi, o vėliau ir įsivaikinusi moteris (nenorėjo skelbti savo vardo ir pavardės) pripažino, kad biurokratijos įsivaikinant tikrai netrūksta, o ir reikalavimai tėvams yra gana dideli.

„Norėjome padėti vaikui, sukurti jam jaukius namus, nors turiu ir du biologinius vaikus. Tačiau nuo mokyklos laikų likusi svajonė – įsivaikinti vaikutį, kuriam reikalingas prieglobstis ir šiluma, niekada neišblėso. Todėl su vyru ir nusprendėme žengti šiuo ilgu ir, žinoma, tam tikrų pastangų reikalaujančiu keliu, jis, beje, buvo lengvesnis, nei tikėjomės“, – pasakojo įmotė.

Mokymai labai naudingi

Moteris teigė, kad „Pride“ mokymo programa, kurios kursus jai su vyru teko lankyti, pasirodė gerokai įdomesnė ir naudingesnė, nei tikėjosi, o ir dokumentų tvarkymas nebuvo toks jau varginantis.

„Mūsų kelias į įvaikinimą nebuvo toks sudėtingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia įforminome savanorišką globą, kai vaikas globojamas tik savaitgaliais ir švenčių dienomis (tam nereikia nei mokymų, nei teismo sprendimų, tik būsto apžiūros ir trumpo pokalbio). O jau tada, kai galėjome bendrauti su vaiku, ėjau į kursus ir rinkau dokumentus, reikalingus įvaikinti. Vaiko pasiūlymo laukti taip pat nereikėjo, nes jis jau buvo. Žinoma, kitoms šeimoms tai užtrunka gerokai ilgiau“, – procesą prisiminė moteris.

Jos nuomone, specialūs kursai palengvino ne tik vaiko adaptaciją šeimoje, bet ir suteikė informacijos, kaip elgtis, jei patiems įvaikintojams atsirandą įvairiausių klausimų.

„Kai pradėjau globoti berniuką, man nuolatos kildavo savigraužos jausmas, jog negaliu į jį žiūrėti taip, kaip į savo biologinius vaikus. Suvokiau, kad tarp mūsų yra kitoks ryšys, bet kaltės jausmas nedingo. Tačiau išklausiusi mokymo programą, skirtą globėjams, supratau, kad tai yra natūralu ir po truputėlį tas jausmas dings“, – praeitį prisiminė moteris.

Paneigė gandus

„Mūsų įstaiga ne tik konsultuoja būsimus įtėvius ar globėjus, bet ir moko juos pagal „Pride“ programą. Nuo praeitos vasaros pastebėjau, kad šiai programai įsigalėjus pagerėjo ne tik bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bet ir kokybiškesnės tapo tėvų paieškos“, – aiškino VšĮ „Socialis“ direktorė Nomeda Sindaravičienė.

Pasak jos, gandai apie globoti tik dėl pinigų imamus vaikus ir panašūs pasakojimai yra laužti iš piršto. Mat tiesiog negali būti tokių atvejų, kad vaikas būtų atiduodamas į globą bet kam, net Vaikų teisių ir apsaugos tarnybai nepatikrinus tėvų.

„Mūsų, kaip tokios įstaigos, tikslas – mokyti ir įvertinti norinčių įsivaikinti porų galimybes. Nelankius tokių mokymų, kurie trunka tris mėnesius, tėvams neleidžiama tapti įtėviais ar globėjais“, – pasakojo N.Sindaravičienė.

Per kursus kalbama apie vaiko poreikius, kaip padėti jam adaptuotis šeimoje, kaip auklėti, kaip palaikyti ryšį su jų biologine šeima ir panašiai. Todėl vaikus įsivaikina arba pasiima globoti tik tikrai paruošti žmonės.

Tik baigusios „Pride“ programos kursus poros gali gauti jos, kaip socialinės darbuotojos, įvertinimą, su kuriuo galės pildyti tolesnius įvaikinimo ar globos dokumentus ir kreiptis į vaikų globos namus. Mokymų, anot socia¬linės įstaigos atstovės, nebaigti gali tik močiutės / seneliai arba broliai / seserys, kurie nori prisiimti atsakomybę už vaiką.

„Taip paprastai, kaip dauguma mano, pasiimti globoti vaiko ir dar iš valstybės gauti pinigų tik¬rai negalima“, – tvirtai konstatavo N.Sindaravičienė.

Yra kur tobulėti

Vis dėlto VšĮ „Socialis“ direktorė teigė, kad dabartiniams įstatymams dėl vaikų globos ar įvaikinimo yra kur tobulėti, nes daugelį potencialių globėjų ar įtėvių per ilgas biurokratinis procesas gana pasyviai nuteikia. Kita vertus, tokia ilga procedūra padeda geriau nustatyti tiek vaiko, tiek būsimų globėjų poreikius.

„Taisyklės vienodos visiems. Ir žinau, kad tie, kurie tikrai nori globoti ar įsivaikinti vaikelį, nebijo tokių ilgų procedūrų, nes žino, kad taip bus geriausia tiek jiems patiems, tiek vaikui“, – kalbėjo N.Sindaravičienė.

Net ir pasibaigus mokymams būsimieji įtėviai kreipiasi į socialinę įstaigą dėl įvairiausių situacijų ar iškilusių klausimų, kad iki galutinio įvaikinimo proceso dar labiau patobulėtų.

„Nors įvaikinimo procedūra ilga, noriu pasidžiaugti, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir mūsų, kaip socialinės įstaigos, santykis labai pagerėjo. Mes dažniau šnekamės apie šeimas, giliau analizuojame kiekvienos jų prob¬lemas ir aplinkybes“, – sakė N.Sindaravičienė.