Įsivaizduokite jausmą, kai siaubingą realybę vaizduojantis filmas tampa tikru gyvenimu. Būtent tai šiuo metu išgyvena 20-metė Anastasija Budiaškina. 

Profesionali gimnastė atliko pagrindinį vaidmenį šveicarų režisieriaus Elie'io Grappe'o juostoje „Olga“, kuri pasakoja apie 2014 metais nuo karo Ukrainoje bėgusią sportininkę. Praėjus keleriems metams nuo vaidmens ji pati priversta trauktis iš gimtojo Charkivo. 

„Visas šis karas prasidėjo labai greitai ir netikėtai. Tikrai niekas to nesitikėjo. Tai labai nemaloni situacija“, – sako A. Budiaškina.

Iš Ukrainos Anastasija pabėgo kovo 14-ąją. Savaitę ji su savo dar aštuoniais kaimynais slėpėsi rūsyje. 

„Buvo baisu. Buvo tiesiog baisu, nes nežinai, ko laukti. Visur triukšmas – švilpia, daužosi. Tiesiog baisu ir nežinai, kaip bus. Buvo panika, nors stengėmės laikytis, mąstyti pozityviai“, – pasakoja A. Budiaškina.

Buvo tiesiog baisu, nes nežinai, ko laukti.

Slėptis nuo bombardavimų buvo išties siaubinga, sako filme „Olga“ kaip aktorė debiutavusi Anastasija, kuri yra profesionali gimnastė. Tiesa, Maidano revoliucijos įvykius ji su siaubu stebėjo iš namų Luhanske. Namų, į kuriuos neaišku, ar pavyks grįžti. 

„Taip, aš pati mačiau epizodus to, kas vyko Maidane. Kai tai vyko, aš pati nebuvau Kyjive, buvau savo namuose Luhanske. Viską žiūrėjome per televizorių ir tai buvo baisu. Todėl ir filmas yra labai sudėtingas – sunkus emociškai“, – teigia filmo aktorė.

Antrą kartą nuo karo bėganti Anastasija rūsyje slėpėsi be šeimos. Į Lenkiją irgi išvyko be artimųjų. Jie šiuo metu persikėlė į Poltavos apskritį, kur miestas bombarduojamas silpniau. 

„Važiavau visiškai viena, be šeimos. Tiesa, ten buvo vyresnė moteris. Šiek tiek geriau, nes ne vienas bėgi, o su kažkuo. Dviese bėgti buvo kiek lengviau. Aš nepažinojau tos moters, bet mes kartu buvome bunkeryje, mūsų rūsyje, nes labai stipriai šaudė, bombardavo, todėl turėjome leistis ir slėptis. Moters vyras nusprendė, kad ji turi bėgti, o aš parašiau režisieriui, kad moteris ruošiasi bėgti. Paklausiau, gal jis galėtų man padėti“, – sako Anastasija.

Laikinus namus Krokuvoje Anastasijai padėjo rasti būtent filmo režisierius. Dabar kartu su juo mergina vieši Lietuvoje. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iniciatyva filmas „Olga“ bus pristatytas ir žiūrovams čia. 

„Karas Ukrainoje mane labai palietė. Jaučiau, kad situacija darosi vis įtemptesnė, koks nerimas jaučiamas Šveicarijoje, Prancūzijoje. Nuo revoliucijos pradžios apie Ukrainą kalbėjome kiekvieną savaitę. Nusprendžiau kurti būtent apie tai. Daug skaičiau, žiūrėjau dokumentikas, kalbėjau su žurnalistais, istorikais. Nebandžiau galvoti kaip ukrainietis, bet stebintis procesą“, – pasakoja filmo režisierius E. Grappe'as.

2021 metais Kanų festivalio paralelinėje programoje kritikų savaitę ši juosta pelnė prizą už geriausią scenarijų. O Šveicarijos kino ekspertai „Olgą“ paskyrė kandidatu „Oskaro“ nominacijai už geriausią filmą užsienio kalba.

Tai vyksta ilgai ir mes turime būti pasiruošę kovoti.

„Tikiuosi, kad žmonėms, kurie nežino Ukrainos istorijos, filmas padės susidėlioti visas detales. Parodys, kad karas neprasidėjo prieš mėnesį. Nors tai daugeliui žmonių, net aplinkui mane, nebuvo žinoma“, – kalba filmo režisierius.

Vis dėlto režisieriui svarbiausia, kad filmas taptų tarsi priminimu, kad pamiršti šių įvykių tiesiog nevalia.

„Kviečiu visus likti aktyvius, nepamiršti, kad tai vyksta. Tai vyksta ilgai ir mes turime būti pasiruošę kovoti“, – sako E. Grappe'as.

Tai, kad gyvenimas nebebus toks, koks buvo, supranta ir Anastasija. Mergina šiuo metu planuoja kraustytis į Šveicariją – rado darbą cirke. Visgi visos svajonės kol kas sukasi tik apie gimtinę.

„Svajoju, kad Ukrainoje būtų taika. Tiksliau, kad taika būtų visur, kad visi žmonės būtų taikūs. Žinoma, pasvajoju apie darbą, tačiau labiausiai norėčiau grįžti į tėvynę ir kad mano vaikai augtų ten ir nematytų to, ką man teko matyti jau du kartus per gyvenimą.

Kovo 21–22 dienomis kino teatre „Pasaka“ bus rodomi specialūs šio filmo seansai. Vis pinigai už nupirktus bilietus bus skirti Ukrainai paremti.