Trečdalis statinio su lauko siena krito žemyn prieš pat karą Ukrainoje. Tiesioginis ryšys tarp pastato Troškūnuose ir Ukrainos – yra.

„Karo vaizdas atsivėrė pirmiausia pas mus ir simboliška, kad savininkas – ukrainietis“, – sakė Troškūnų seniūnas Rimantas Sereičikas.

Ukrainietis – paskutinis iš savininkų. Kadangi jų buvusios profesinės mokyklos bendrabutis nuo nepriklausomybės laikų turėjo daug. Kitaip tariant, privatizuotas pastatas ėjo iš rankų į rankas, bet niekas į jį neinvestavo, netvarkė, tik ardė.

„Buvę savininkai bandė taip turėti naudos ir dalį pastato išparduoti statybos medžiagomis“, – pasakojo R. Sereičikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi pastatas didžiulis ir griauti yra ką, plytomis apsirūpino ir kai kurie vietos gyventojai.

„Prie jo nugriovimo tikrai prisidėjo vietiniai žmonės Aš nesakau, kokie, nes buvo labai sėkmingai ardoma viskas iš vidaus. Galutinai, kai jau nuardė laikančiąsias konstrukcijas, ir nugriuvo. Dar laimingai viskas baigėsi“, – pažymėjo Anykščių rajono vicemeras Dainius Žiogelis.

Gyventojai nesupranta, kodėl laukiama nelaimės. Tačiau seniūnija gali privačią teritoriją tik apjuosti.

„Mes apeiname, prižiūrame, kad žmonės būtų perspėti ir žinotų“, – teigė R. Sereičikas.

Pasak vietos valdžios, privatus statinys – kaip pūlinys, kadangi neįmanoma rasti savininko.

„Gyventojas pagal registrų duomenis yra iš Chersono. Kadangi jis buvo užimtas karo pradžioje, dabar tik išvaduotas, nieko stebėtino, kad savininko neranda. Gal jau jo nėra net tarp gyvųjų“, – pažymėjo R. Sereičikas.

Rajono vicemero manymu, kadangi visi anksčiau buvę savininkai bausti dėl neprižiūrimos nuosavybės, gali būti, kad paskutinis – machinacijų dalis, jog nesikabinėtų tarnybos, nes savininko niekas niekada nematė.

Karo vaizdas atsivėrė pirmiausia pas mus ir simboliška, kad savininkas – ukrainietis.

Labai įdomiai tokia gudria schema buvo šis pastatas notariškai užregistruotas Ukrainos piliečiui iš Chersono, bet kad būtų sunkiau jį atsekti, jis neregistravo daiktinių teisių Registrų centre ir išėjo labai kuriozinė situacija, kai iš viso bandoma nuslėpti nuosavybę“, – situaciją komentavo D. Žiogelis.

Rajono valdžia supranta, kad tokio pavojingumo pastato ilgiau laikyti nebegalima.

„Esame priėmę politinį sprendimą, kad kreipsimės į teismą. Per dvejus trejus metus teismas galbūt tenkintų mūsų prašymą ir šį pastatą pripažintų bešeimininkiu. Tačiau tada jis tampa savivaldybės. Tokio pastato likvidavimas, manau, kainuos 0,5 mln. eurų“, – skaičiavo D. Žiogelis.

Anykščių rajone panašių, bet mažiau pavojingų statinių yra keli, jų šeimininkai žinomi, bet mirę. Paveldėtojai nunykusios nuosavybės nepriima. Būtų galima kreiptis į teismą dėl pripažinimo bešeimininkiais ir dėl jų, tačiau iš kur imti pinigų? Specialaus finansavimo nėra, tik biudžeto lėšos.