Dauguma kandidatų į prezidentus kritikuoja dabartinę Andriaus Kubiliaus vadovaujamą koalicinę Vyriausybę ir žada pergalės rinkimuose atveju kardinaliai peržiūrėti ir jos sudėtį, ir veiklą.

3 klausimas: Kas keistina dabartinės Vyriausybės darbe? Ar tenkina ministro pirmininko veikla? Ar yra ministrų, kuriuos būtinai siektumėte pakeisti, jeigu būtumėte išrinktas(-a) į prezidentus?

Algirdas Butkevičius:

Vyriausybė tikriausiai nesuvokia, jog būtina atsižvelgti į visuomenės interesus, reikia dialogo, negalima priimti sprendimų, kurie netenkina visuomenės. Neatsižvelgdama į Lietuvos gyventojų, į kai kurių specialistų nuomonę, ji ėmėsi mokesčių perversmo. Dabar sumažėjo vartojimas, žmonės netenka darbo. Toks valdymas manęs netenkina. Į valstybės biudžetą nesurenkamos lėšos. Manau, Lietuva privalės kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, nes finansinių išteklių trūkumas neleidžia ūkiui atsigauti ir būtina finansinė injekcija.

Jei laimėčiau rinkimus, pirmiausia pakeisčiau Vyriausybės sudėtį. Kol kas kalbėti konkrečiau ankstoka, bet tikrai yra ministrų, kuriems trūksta kompetencijos. Kai kurių ministrų supratimas apie ekonominę padėtį Lietuvoje yra abejotinas.

Loreta Graužinienė:

Dabartinė Vyriausybė nežino, kaip išvesti Lietuvą iš sunkios ekonominės padėties, todėl būdama prezidente šiai Vyriausybei įgaliojimų negrąžinčiau. Netenkina visos Vyriausybės veikla, ne tik premjero.

Seime susiformavusi nauja dauguma su prezidentui teikiama premjero kandidatūra turi pateikti ilgalaikę, konkrečią antikrizinę realių veiksmų programą.

Dalia Grybauskaitė:

Didžiausiomis Vyriausybės darbo ydomis laikyčiau skubotumą, visuminio požiūrio stoką ir ne kartą taikytą buldozerio principą. Šios ydos ypač išryškėjo gruodį, kai bandant gelbėti valstybės biudžetą per kelias naktis buvo sujaukta mokesčių sistema, sukelta sumaištis, žmonių nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas.

Daugeliui žmonių svarbūs sprendimai negali būti daromi skubotai ir trumparegiškai. Būtina išankstinė, kompleksinė jų poveikio analizė. Biudžeto skaičiuoklė – ne vienintelis Vyriausybės sprendimų vertinimo matas. Todėl kiekviena idėja turi būti aptarta su tais, kam teks ją įgyvendinti – turi būti įvertinta, kokią įtaką naujovė padarys verslui, darbo vietoms, žmonėms ir visai ekonomikai plačiausia prasme.

Tikrai yra ministrų, kurių veikla netenkina. Tačiau vengdama tų klaidų, kurias ką tik paminėjau, nenorėčiau plačiai dalytis skubotais vertinimais. Siūlyčiau palūkėti Vyriausybės veiklos pusmečio, kuris, beje, sutaps ir su naujojo prezidento kadencijos pradžia.

Česlovas Jezerskas:

Vyriausybės veikla netenkina visuomenės. Kritika ministrui pirmininkui ir visai Vyriausybei dėl vadinamojo diržų veržimosi yra pagrįsta. Vyriausybė tikrai nepopuliari. Kai po prezidento rinkimų Vyriausybė grąžins savo įgaliojimus, bus proga įvertinti visos Vyriausybės ir kiekvieno atskiro ministro veiklą, kompetenciją, apsisprendžiant dėl tolesnio jų darbo, dėl tinkamumo eiti pareigas. Nenorėčiau konkretizuoti, kokius ministrus keisčiau, nes nesu labai detaliai įsigilinęs į kiekvieno jų veiklą. Čia derėtų konkrečiau paanalizuoti, tik tada apsispręsti.

Valentinas Mazuronis:

Dabartinė Vyriausybė keistina iš esmės. Nes kursas, kuriuo ji veda valstybę, tik gilina ekonominę duobę. Vadinasi, tas kursas yra klaidingas ir bankrutavęs. Vyriausybė turi greitai keistis ir keisti savo vykdomą politiką. Bet ji to nedaro, vadinasi, reikia keisti ją pačią. Arba išliks dabartinė Seimo dauguma, bet pakeis savo Ministrų kabinetą su premjeru priešakyje, arba gali susiformuoti nauja dauguma Seime, kuri dirbs visai kita kryptimi. Dėl to galima apsispręsti Vyriausybei grąžinus įgaliojimus po prezidento priesaikos.

Asmeniškai neturiu nieko, kaip žmogus, prieš premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Algirdą Šemetą, socialinės apsaugos ir darbo ministrą Rimantą Dagį, švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Tačiau jų vykdoma politika yra žalinga Lietuvai. Tokia politika negali būti tęsiama.

Kazimira Prunskienė:

Manęs Vyriausybės veikla ne tik, kad netenkina – jos veiklą būtina kuo greičiau stabdyti. Tai trumparegiška, žlugdanti politika. Didžiausią nerimą kelia tai, kad Vyriausybė priima sprendimus, prieštaraujančius ekonominei logikai ir kitų šalių patirčiai. Sunkmečio finansines biudžeto įplaukų problemas bando spręsti ne stiprindama ekonomiką, vidaus vartojimą ir eksportą, o didindama mokesčius ir naikindama lengvatas. Tai dar labiau mažina vartojimą ir ūkio subjektų konkurencingumą.

Pirmiausia už tokią veiklą atsakingas Vyriausybės vadovas, finansų ministras, dar keletas kitų ministrų, juos būtina nedelsiant keisti. Toliau svarbiausia – koreguoti Vyriausybės programą ir veiksmus, nes ministrai ją priėmus tampa jos įkaitais.

Valdemaras Tomaševskis:

Vyriausybė neturi pakankamai pagrįsto krizės padarinių sušvelninimo plano ir per daug koncentruojasi ties biudžeto subalansavimo klausimu. Biudžetas sudaro tik apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto, kiti 70 proc. formuojasi kitose ekonominėse veiklose. Todėl būtina nustatyti ilgalaikius strateginius prioritetus. Ypatingą vaidmenį čia turėtų vaidinti lankstesnės ir labiau diferencijuotos mokesčių sistemos formavimas. Vyriausybė neturėtų koncentruotis vien tik į taupymą (nors tai nepaprastai svarbu), bet privalo ir imtis visų reikalingų žingsnių, kad būtų padidintos biudžeto pajamos.

Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus naujajam prezidentui. Manau, kad Vyriausybę reikėtų formuoti iš naujo. Joje turėtų dalyvauti pirmiausia savo srities specialistai ir nesvarbu, kokia jų partinė priklausomybė.

Rytoj skaitykite, koks kandidatų požiūris į užsienio politiką ir nacionalinį saugumą.