Kapitono paminklą ištrems į Telšius

Telšiai sutinka maloniai

„Nereikėtų nuvertinti Telšių. Kapitonas Liudvikas Stulpinas yra kilęs iš to regiono. Telšių rajono valdžia labai džiaugiasi tuo pasiūlymu. Kiek žinau, ieškoma geriausios vietos Telšiuose, kad įsimintinas žmogus jūrų kapitonas būtų tinkamai įvertintas“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Labiau nei juokinga, kai žymiausiai Lietuvos jūrinei istorinei asmenybei neatsirado vietos Klaipėdoje paminklui pastatyti. O jog jis vaikščiojo po Klaipėdą nuo 1923 metų, kai buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku ir uosto kapitonu, iki pat savo mirties 1934 metų liepos 15 d. Ir palaidotas Klaipėdoje – senosiose Kopgalio kapinaitėse.

Klaipėdos uosto pirmojo kapitono L.Stulpino paminklą planuota atidengti birželį per Uosto direkcijos 25 metų jubiliejų. Architekto Ramūno Bartkaus ir skulptoriaus Sauliaus Juchnevičius sukurta dviejų metrų skulptūra, kuri vaizduoja kapitoną stovintį prie šturvalo ir kovojanti su stichija, buvo išlieta iš bronzos. Buvo parinktas ir rangovas, kuris turėjo sumontuoti tą skulptūrą.

Klaipėdoje neatsirado vietos

Bet paminklo pastatymas užstrigo todėl, kad Klaipėdos miesto savivaldybė taip ir nesurado tinkamos vietos, kur turėtų būti pastatytas paminklas garbiai Lietuvos jūrinei asmenybei.

Pradžioje Uosto direkcija siūlė paminklo statybai tris vietas – Danės upės kampą prie įplaukos į Pilies uostelį, prie pasukamojo tiltelio, Smiltynėje vietoje buvusios bakeno. Prie Uosto direkcijos suburta jūrinės bendruomenės narių komisija pasirinko garbingiausią vietą tokiam paminklui – prie piliavietės kanalo, šalia viešbučio „Old Mill Hotel“ vietoje senos surudijusios kalvių vėtrungės.

Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdžio formavimo komisija užsispyrė ir nepritarė L.Stulpino paminklo statybos vietai. Neva paminklas tai vietai esantis per žemos meninės vertės.

„Kai siūlė paminklui statyti vietas, kurios yra užkampiuose, mes su tuo nesutikome. Vertiname Liudviką Stulpiną kaip svarbią asmenybę Klaipėdos miestui ir uostui, todėl stengėmės rasti paminklui ir garbingas vietas“, – tikino Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, akcentavęs, kad „sprendimas dėl paminklo statybos vietos nebuvo vienasmenis jo ar Uosto direkcijos, ją parinko iš jūrinės bendruomenės narių sudaryta komisija“.

Pasigendama strategijos

A.Vaitkus pastebėjo, kad dėl jūrinių akcentų įdiegimo Klaipėdoje yra didžiulė problema. Kaskart pasiūlius statyti jūrinės kultūros akcentą tampama Klaipėdos miesto įvaizdžio formavimo komisijos įkaitais.

„Man yra sunkiai suvokiama, kai komisija sako ateikite su idėja, o tada mes tą idėją pakoreguosime taip, kaip mums atrodo geriau. Bet menininkai sako, jei primesite nuostatas kūrybos procesas bus menkavertis“, – svarstė A.Vaitkus.

Klaipėdos mieste jau seniai pasigendama jūrinės kultūros ir bendrai paminklų statybos strategijos.

„Turi būti jūrinės istorijos ir kultūros paminklų statybos strategija. Kodėl Klaipėdoje nenumatoma atmintinų žmonių paminklų statybos alėjos vieta? Reikėtų naujai įvertinti ir kai kuriuos senuosius paminklus. Pavyzdžiui, prieš savivaldybę stovi žvejo paminklas. Ar jis šiandien aktualus Klaipėdai? Turėjome didžiulį kelių šimtų laivų žvejybos laivyną, bet jo šiandien nebėra“, – pastebėjo A.Vaitkus.