Atlapoti langai, megztinius pamiršę klerkai – regis, Ūkio ministerijoje žiemą pakeitė vasara. Arba tiesiog švaistomi pinigai už šildymą. Ministerijoje, kuri atsakinga už energijos taupymą.

Juokiasi puodas...

Ūkio ministerijos, kurios patalpose įsikurs ir naujoji Energetikos ministerija (beje, atsakinga ir už energijos taupymą), pareigūnai ne kartą piktinosi gyventojų nenoru renovuoti savo namus. Padedami šilumininkų, ministerijos klerkai skaičiavo, kiek pinigų lietuviai išleidžia "orui šildyti". Tik rodos, neapskaičiavo, už kokią sumą orą šildo pati ministerija.

Jau iš Gedimino prospekto matyti, kad Ūkio ministerijos tarnautojai nesiskundžia per žema temperatūra savo kabinetuose. Dešimtys atlapotų langų byloja, kad klerkams ne tik ne šalta, bet net karšta.

Įsivaizduokite, kad šilumos brangymečiu jūsų sutuoktinis namie atlapoja langus, užuot pasukęs rankenėlę ir sumažinęs radiatoriaus skleidžiamą šilumą. Turbūt ne juokais įpyktumėte ir duotumėte antrai pusei pylos už neūkiškumą. Bet Ūkio ministerijos klerkų už neūkiškumą niekas nebara.

"Kam jiems taupyti?"

Atlapoti Ūkio ministerijos langai padarė šią įstaigą pajuokos objektu. Tokiu šilumos "taupymu" piktinasi tiek gyventojų atstovai, tiek verslininkai.

"Tie, kurie reikalauja užtikrinti efektyvų energijos naudojimą, patys turi tos energijos neeikvoti. Ūkio ministerija daro meškos paslaugą. Kodėl žmonės turi taupyti, kažką galvoti, jeigu valdžia visiškai nepaiso ekonominės situacijos? Kad ir kokia būtų suma už šildymą, ji vis tiek bus sumokėta iš biudžeto, tai kam jiems taupyti? Tai bjauru", – dienraščiui sakė Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis. Pasak jo, neūkiškai šilumą vartoja ne tik Ūkio ministerija, bet ir savivaldybės bei kitos valstybinės institucijos.

Ministerijos apmokamos didžiulės sąskaitos nedžiugina netgi šilumininkų. "Yra universalus šūkis – pradėk nuo savęs. Jie rodo, kaip šildymą reikia reguliuoti", – ironizavo "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Ne tiek ir daug

Ministerijos Ūkio skyriaus vedėjas Gintaras Chšanauskas dienraščiui teigė neprisimenantis tikslių skaičių, tačiau per mėnesį vien ši ministerija už šildymą pakloja maždaug 30 tūkst. litų. Už tokią sumą būtų galima apmokėti maždaug šimto vidutinių trijų kambarių butų sąskaitas už šilumą.

"Turim per 10 tūkst.kvadratinių metrų. Trys litai už kvadratinį metrą nėra labai daug. Kiek žinau, naujuose rajonuose daugiau moka už kvadratinį metrą. Butai gauna didesnes sąskaitas. Aš irgi panašiai moku – maždaug tris litus už kvadratinį metrą", – teigė valdininkas.

Reikia tik pasukti rankenėlę

G.Chšanauskas užtikrino, kad ministerija tikrai nepleškina šilumos, visąlaik šilumos sunaudoja tiek pat. Pasak jo, už temperatūrą savo kabinete atsakingas kiekvienas klerkas.

"Pas mus kiekviename kabinete įrengtas autonominis šildymas. Kiekvienas gali reguliuotis kaip nori. Gal kam patinka šilčiau... O juk yra ir higienos normos – patalpose turi būti ne mažiau kaip 18 laipsnių šilumos", – pridūrė pašnekovas.

Jis taip pat patikino, kad Ūkio ministerija šilumą taupo. "Taupom. Visą laiką šnekam, kad neatidarinėtų langų, jeigu nereikia. Geriau prisukti reguliavimo sistemą", – aiškino G.Chšanauskas.

Tačiau ir dešimtys iš Gedimino prospekto matomų atlapotų langų, pasirodo, nėra netaupumo požymis. "Vis prasiventiliuoja šiek tiek. Pas mus uždara sistema... Didelis pastatas – su visais šnekamės, bet nesukontroliuosi visų", – sutriko ministerijos Ūkio skyriaus vedėjas.

Sąskaitos smarkiai išaugo

Beje, kaip rodo "Vilniaus energijos" duomenys, šilumos suvartojimas šį šildymo sezoną Ūkio ministerijoje augo kur kas sparčiau nei Vilniaus mieste. Nors ministerijos šilumos sąnaudos atsilieka nuo miesto vidurkio (be to, valstybinėms institucijoms ar biurams šilumos reikia mažiau nei gyvenamiesiems namams), skaičiai vienas prie kito sparčiai artėja.

Lapkritį ministerija kvadratiniam metrui šildyti sunaudojo 11,43 kilovatvalandės energijos, miestas – 16 kWh. Gruodį (nepamirškime šventinių dienų) vilniečiai kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai sunaudojo 20,04 kWh energijos, ministerija – jau 16,04 kWh. Sausį, paspaudus šaltukui, kvadratiniam metrui šildyti Vilniuje jau reikėjo 23,91 kWh energijos, ministerijoje – 19,72 kWh. Per šildymo sezoną šilumos sąnaudos mieste išaugo apie 49 proc., Ūkio ministerijoje – net 73 proc.

Petras Urbonas, Ūkio ministerijos Elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas

Automatinis reguliavimas: davikliai yra pastato viduje, išorėje. Ministerijoje įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas. Automatika suveikia ir sumažina šilumos vartojimą. Mes turime galimybę ir visiškai išjungti šilumą, ir sumažinti temperatūrą. Langų atlapojimas siejamas tik su gryno oro įleidimu, bet ne su šilumos išleidimu. Atkreipkite dėmesį, kaip jie atverti: viršuje tarpas, žiūriu, yra kokie šeši centimetrai. Tai vėdinasi. O jeigu langai būtų visiškai atlapoti, šiluma išlėktų visa, kaip per kokius garažo vartus. Šiluma nepiktnaudžiaujame, modernūs langai, šildymo sistema. Bet grynas oras būtinas.