Mažėjančios investicijos ilgainiui gali tapti rimta Lietuvos ekonomikos problema, tačiau Vyriausybė pasiryžusi šią problemą išspręsti. Bent jau taip tvirtina premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas.

– Kokie išorės ir vidaus veiksniai gali šiemet sutrikdyti prognozuojamą lėtą, bet užtikrintą Lietuvos ekonomikos augimą?

– Mes labai priklausomi nuo euro zonos situacijos, nuo tokių valstybių kaip Italija. Jeigu ten stabilumo nebus, nestabilumas teoriškai gali išsiplėsti į tokias valstybes, kaip Portugalija, Ispanija. Revanšizmo, abejonių dėl finansinės padėties ir tvarumo, skolų nurašymo, atsisakymo, populistinių pasvarstymų – tikrai nemažai. Tai sukeltų papildomos rizikos visoje ES, ir finansų rinkos, žinoma, į tai sureaguotų. Taigi tokiu atveju centrinėms Europos finansų institucijoms reiktų arba imtis veiksmų užtikrinimo, arba augtų palūkanų normos. Taigi teoriškai ir Lietuvai tektų brangiau skolintis, kitose valstybėse mažėtų vartojimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje. Taigi tai paveiktų ir Lietuvos eksportą bei pramonę. Tokia rizika išlieka, tačiau ji mažesnė nei prieš kelis ar keliolika mėnesių.

Kiti tikėtini neigiami veiksniai susiję su mūsų vidaus rinka. Nors akivaizdžiai matome, jog situacija ir lūkesčiai gerėja, tačiau ne taip reikšmingai, kad galėtume patikėti, jog toliau viskas tik augs ir plėtosis, bus stabilu. Žinia, statybų sektorius itin smukęs. Jis šiek tiek atsitiesė 2011 m., tačiau 2012 m. – vėl nuosmukis. Jei antrą šių metų pusmetį įsivažiuos masinė namų renovavimo programa, tai padės tiek šiam sektoriui, tiek biudžetui. Ir darbo vietų turėtų daugiau atsirasti. O kitas veiksnys – vidaus rinka: ar bus daugiau darbų, kai labiau augs vartojimas?

– Bet Lietuvos ekonomikos garvežiu ir toliau turėtų išlikti eksportas. Jau apie pusmetį jis vis labiau įsibėgėja. Tačiau kiek dar jis gali augti?

– Šiemet, ko gero, eksporto plėtros tempas bus mažesnis, nors pernai buvo išties įspūdingas. Jis, žinoma, plėtosis, bet ne tokiu tempu. Ko gero, daugiau akcentų galima tikėtis dėl to postūmio iš mūsų vidaus rinkų. Bent jau palyginti su 2012 m., tos proporcijos turėtų šiek tiek pasikeisti. Galbūt nelabai reikšmingai, bet antrą pusmetį turėtų pasikeisti.

– Kurie sektoriai ar ūkio šakos, jūsų nuomone, šiemet turi daugiausia potencialo plėstis, investuoti, augti?

– Tai vėlgi priklauso nuo eksporto. Didžioji dalis mūsų pramonės gaminių eksportuojama, tad priklausomai nuo paklausos kitose valstybėse, nuo tų nišų, kurios jau sukurtos arba dar gali būti ieškomos, tie sektoriai ir turės daugiausia galimybių. Žinoma, žemės ūkis. Tačiau prisiminkime: pernai derlius buvo įspūdingas, tad šiemet jis vargu ar sukurs tiek pridėtinės vertės kiek pernai. Bet augimas, žinoma, greičiausiai bus. Apskritai tos augimo tendencijos ir proporcijos turėtų išlikti tokios pat kaip pernai.

– Jau kurį laiką Lietuvoje nebedaugėja investicijų. Tai kaip rimtą Lietuvos ekonomikos problemą įvardija tiek Lietuvos bankas, tiek kitos institucijos. Ką darys Vyriausybė, kad pagerintų padėtį?

– Investicijų mažėjimas išties nemenka problema. Tiesioginių investicijų pritraukimo požiūriu mes atsiliekame nuo šalių kaimynių, jei skaičiuotume tūkstančiui gyventojų. Tai problema, kuri ilgainiui trukdys mums užtikrinti ekonomikos plėtrą, didinti jos konkurencingumą. Investicijų klausimu dirba ir Vyriausybė, ir ministerijos, agentūros, siekdamos gerinti verslo aplinką.

Tai – ir mokestinė aplinka, reguliavimo, teritorijų planavimo dalykai. Šiais klausimais darbai numatyti. Taip pat ryšiai su galimais tiesioginiais užsienio investuotojais. Jie buvo, yra ir bus palaikomi, bus ieškoma tų investicijų. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ir vidaus, arba vietos, investicijos augtų, nes yra nemažai verslininkų lietuvių, kurie abejodami, nežinodami, neturėdami tikrumo dėl išorės rinkų, dėl pačių mūsų rinkos vidaus plėtros perspektyvų lūkuriuoja ir nesiryžta investuoti. Kad ir ta pati verslo aplinka – jei euro zonoje padėtis stabilizuosis, tai paskatins vietos investicijas. Be to, labai svarbu daryti žingsnius, kurie skatintų gyventojų skaičiaus augimą, o ne mažėjimą. Tai reikštų, kad rinka nesitraukia. Nes mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir vartojimas, ir būsto poreikis, ir pan. Tą tendenciją mes užsibrėžę „perlaužti“ ir siekti, kad darbingų gyventojų skaičius imtų augti. Prie to pirmiausia galima priskirti būsto renovavimo programą. Juk 2009–2010 m. buvo didžiausias bedarbių skaičius, o to pagrindas – sustojęs statybų sektorius.

Tad spėjame, kad jei renovacijos programa startuos, tie, kurie ketino išvažiuoti, neišvažiuos, o dalis tų, kurie išvažiavę ir dirba statybose kitose valstybėse, galbūt įvertins galimybes ir grįš darbuotis į Lietuvą. O su šeimomis – ir pajamos. Tada ir tas sektorius, kuris dirba vidaus rinkose, ryšis investuoti. Tai kompleksiniai sprendimai, jų bus siekiama.

– Vyriausybės programoje daug kalbama, kad reikia atskirti ir pagerinti veiklos sąlygas smulkiajam bei vidutiniam verslui ir, savaime suprantama, skatinti investicijas. Ar galite įvardyti bent porą konkrečių pavyzdžių, kas šiemet bus padaryta?

– Yra sudaryta darbo grupė, kuri turi peržiūrėti mokesčius ir įvertinti smulkiojo bei vidutinio verslo apmokestinimo tvarką. Manau, per šitą prizmę žiūrėdami pasistengsime įvertinti, kokios būklės yra tas verslas, ir galbūt atsižvelgti, jei bus poreikis, į tai, kaip smulkusis verslas prisitaiko prie minimalios algos padidinimo. Taigi turime ir įvertinti, ir siūlyti mokestinius pakeitimus, jei būtų tokia būtinybė. Ir apskritai sieksime, kad visas verslas, ypač smulkusis, gyventų geriau. Juk administravimo naštą (licencijavimo, kontrolės mechanizmų) smulkiajam verslui sunkiau pakelti, jis neturi institucijų, žmonių, išteklių, kad galėtų tam skirti pakankamai visų savo išteklių. Manau, vidutinio bei smulkiojo verslo režimas – tiek mokesčių režimas, tiek valstybės administravimo – turėtų būti laisvesnis ir paprastesnis. Galiu patikinti: dėl mokesčių anksčiau nei 2014 m. tikrai nieko nebus keičiama. Mokesčių sistemos stabilumas, prognozuojamumas ir pasirengimas pokyčiams yra vienas esminių principų, kurių laikysis šita Vyriausybė.