„Esu jauna moteris, pavasarį su savo draugu ketiname susituokti. Jau renkamės datą, vietą, kur galėtų įvykti mums svarbi šventė. Netgi planuojame, kiek norėtume turėti vaikų. Sutariame puikiai, tiek būsimo vyro tėvai, tiek mano mama mūsų santykiams pritaria. Iki šiol galvojau, kad jo šeima mane pamilo. Tačiau neseniai suabejojau mūsų bendra ateitimi, nes jo tėvai savo sūnų pradėjo spausti sudaryti vedybinę sutartį. Taip, jie turtingesni už mano šeimą, o sūnus bus vienintelis paveldėtojas, nors ir dabar jau naudojasi jų užgyventu turtu – turi tėvo vardu registruotą prabangų automobilį, gyvena mamos vardu registruotame bute (kuriame gyvensime ir mes), tęsia jų sukurtą verslą. Tačiau man toks raginimas sudaryti vedybų sutartį – tarsi priminimas, kokia esu neturtinga. Tačiau gal tai tikrai nieko blogo? Girdėjau, kad dabar daug kas pasirašo vedybines sutartis,“ – klausia kaunietė, nepanorusi skelbti savo pavardės.
Mindaugas Statkevičius,
Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas (nuotr. Mindaugas Statkevicius)
– Ar vedybinės sutartys dažnos Lietuvoje?
– Vedybų sutartis – tai teisinis susitarimas tarp sutuoktinių, kuriame nustatomos jų turtinės teisės ir pareigos, galiojančios santuokos metu ir po jos nutraukimo.
Pagal Lietuvos civilinį kodeksą yra dvi pagrindinės sutarčių rūšys:
Ikivedybinė – sudaroma dar prieš santuoką. Įsigalioja nuo santuokos sudarymo momento.
Povedybinė – sudaroma jau esant santuokoje. Įsigalioja nuo notarinio patvirtinimo momento.
Lietuvoje galimybė sudaryti ikivedybines ir povedybines sutartis atsirado nuo 2002 m. liepos 1 d. Vedybų sutarčiai privaloma notarinė forma.
Atsiradus tokiai galimybei, pirmaisiais metais ikivedybines ir povedybines sutartis sudarančių asmenų skaičius išties buvo mažas. Nuo 2013 m. peržengta 1000 sutarčių per metus riba. Tokios paslaugos populiarėjimo pradžia galima laikyti 2019 m., kai nusistovėjo skaičius, kuris kasmet siekia apie 2000 sutarčių. Bendrai tokių sutarčių: iki 1300 povedybinių sutarčių, nuo 600 iki 700 ikivedybinių sutarčių. Ši statistika, galima sakyti, nesikeičia jau penkerius metus. Išimtis – 2020 m., kai dėl COVID pandemijos sutarčių skaičius buvo mažesnis.
Lyginant su santuokų skaičiumi, matyti, kad iš viso 2024 m. buvo sudaryta 12 890 santuokų. Tai reiškia, kad maždaug kas šešta pora sudarė vedybų sutartį.
– Ar vedybinės sutartys garantuoja turto išankstinį pasidalijimą tarp sutuoktinių tik esamo turto, ar ir būsimo?
– Pagrindiniai vedybų sutarties tikslai:
• Susitarimas dėl turto teisinio režimo – sutariama, kas bus asmeninė nuosavybė, kas bus bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė.
• Turto padalijimas – numatomas turto paskirstymas skyrybų atveju.
• Apsauga nuo skolų – saugo vieno sutuoktinio turtą nuo kito sutuoktinio įsiskolinimų, jei pasirenkamas asmeninės nuosavybės režimas.
• Verslo apsauga – dažnai taikoma siekiant atskirti verslą nuo šeimos turto.
• Aiškumas ir prevencija – padeda išvengti ginčų skyrybų metu.
Vedybų sutarties tikslas yra pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą.
Vedybų sutartį sutuoktiniai gali sudaryti bet kada ir toks jų susitarimas galioja į ateitį. Sutuoktiniai taip pat turi teisę pakeisti ir jau įgyto turto teisinį režimą, tuomet vedybų sutartis kartu yra ir santuokoje įgyto turto padalijimo sutartis. Nors vedybų sutartis daugiausia asocijuojasi su atvejais, kai sutuoktiniai nori pakeisti įstatymu nustatytą santuokoje įgyto bendro turto režimą, Civilinis kodeksas leidžia vedybų sutartimi numatyti ir tai, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąją jungtine nuosavybe. Tai gali būti aktualu toms poroms, kurios planuoja atnaujinti ar kitaip investuoti į vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytą turtą.
Nors Civilinis kodeksas ir numato, kad vieno sutuoktinio asmeninis turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau tai gali būti padaroma tik pateikus ieškinį teismui. Kitu atveju, turtu, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja savo nuožiūra, pavyzdžiui, gali perleisti be kito sutuoktinio sutikimo, išskyrus turtą, kuris yra laikomas šeimos turtu.
– Ar tokiose sutartyse gali būti numatomos sąlygos, kada sutartis nustoja galioti, pavyzdžiui, sutuoktinio neištikimybės atveju?
– Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (kaip tai numatyta LR CK). Santuokos metu sudarytą vedybų sutartį taip pat galima nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu ta pačia forma, kokia ji buvo sudaryta. Kadangi vedybų sutarčiai privaloma notarinė forma, tai ir nutraukti ją galima tik notarine forma. Vedybų sutartis taip pat gali būti nutraukta vieno sutuoktinio reikalavimu teismo sprendimu, jei yra LR CK numatyti pagrindai. Nustatyti kitų sąlygų, kuomet vedybų sutartis nustotų galioti, sutuoktiniai negali.
– Ar vedybinėje sutartyje gali būti aptarti vaikų išlaikymo klausimai skyrybų atveju?
– Vedybų sutartyje sutuoktiniai turi teisę nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir padengiant išlaidas, tačiau vaikų išlaikymo klausimo skyrybų atveju iš anksto vedybų sutartyje aptarti negalima.
– Ar reikia vedybinėje sutartyje minėti turtą, kuris pagal įstatymą yra asmeninis (pavyzdžiui, įgytas prieš santuoką, paveldėtas iš tėvų)?
– Jei sutuoktiniai nesiekia keisti įstatymu nustatyto turto režimo, tokio turto aptarinėti vedybų sutartyje nereikia.
Vis dėlto, praktikoje pasitaiko situacijų, kai dėl vieno iš sutuoktinių turimo asmeninio turto atsiranda poreikis sudaryti vedybų sutartį. Pavyzdžiui, asmenys iki sudarydami santuoką jau būna įgiję tam tikro turto, o kartu ir prisiėmę su turto įgijimu susijusių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paėmę būsto paskolą. Tokiu atveju, iki santuokos įgytas būstas pagal įstatymą bus laikomas asmenine jį įgijusio sutuoktinio nuosavybe, o būsto paskola, sudarius santuoką, bus grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų. Civilinis kodeksas numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su bendrų sutuoktinių prievolių vykdymu. Vedybų sutartimi nustačius sutuoktinių lėšų atskirumo principą arba aptarus iki santuokos įgytų skolinių įsipareigojimų vykdymo tvarką, būtų galima išvengti ginčų, kylančių dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo.
– Ar galima vedybinėje sutartyje numatyti ne tik turto, finansinius klausimus, bet ir kitus, pavyzdžiui, pavardės atėmimo iš sutuoktinio?
– Vedybų sutartyje, be turto režimo rūšių pasirinkimo, sutuoktiniai gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir padengiant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais. Tad vedybų sutartyje aptarti neturtinių teisinių klausimų, tokių kaip sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo, negalima.
– Ar vedybinę sutartį galima keisti, nutraukti? Ar turi būti abiejų asmenų sutikimas, ar gali inicijuoti vienas?
– Galima keisti ir nutraukti tik abiejų sutuoktinių sutikimu. Tačiau vedybų sutartis gali būti nutraukta vieno sutuoktinio reikalavimu teismo sprendimu, jei yra LR CK numatyti pagrindai.
– Kokiu atveju ši sutartis gali nutrūkti savaime? Pavyzdžiui, jei nelieka turto? Kur saugoma vedybinė sutartis ir kiek kainuoja ją sudaryti?
– Vedybų sutartis nutrūksta, kai abiejų sutuoktinių sutikimu ji yra nutraukiama, nutraukus santuoką arba pradėjus gyventi skyriumi (kaip tai numatyta LR CK).
Sutartis sudaroma bei patvirtinama notarine forma. Vienas sutarties egzempliorius lieka notaro biure ir yra saugomas pagal teisės aktų reikalavimus. Patvirtinęs vedybų sutartį, notaras jos duomenis perduoda VĮ Registrų centro tvarkomam Vedybų sutarčių registrui.
Tiksliai pasakyti, kiek gali kainuoti vedybų sutarties sudarymas yra sunku, nes viskas priklauso nuo planuojamų įtraukti į vedybų sutartį sąlygų – ar bus dalijamas jau įgytas turtas, ar aptariamas tik būsimo turto teisinis režimas ir pan.
Kiek vedybinių sutarčių sudaroma Lietuvoje?
2002 m., kai tik atsirado galimybė sudaryti ikivedybines ir povedybines sutartis, šia teise tais metais pasinaudojo 24 poros. Skaičiai kasmet augo, pavyzdžiui, jau po metų, 2003-aisiais, šių sutarčių buvo pasirašyta 160 (pateikiami abiejų rūšių sutarčių skaičiai), 2004-aisiais – 210, 2005-aisiais – 306, o po dešimtmečio, 2015-aisiais – 1275. Pernai jų buvo pasirašyta 2139, o šiemet iki lapkričio 28 d., dar nesibaigus metams, – 2071.
Klausimus siųskite e. paštu: [email protected]
Naujausi komentarai