Lietuvos kariuomenė perka ir treniruojasi poligonuose su vokiškomis pėstininkų kovos mašinomis „Boxer“. Latviją ir Estiją saugos suomiškos „Patria“. Ryga ir Talinas planuoja pirkti karinę techniką kartu su suomiais.

Lietuvos oro dangų dengia amerikietiškos ir norvegiškos sistemos „NASAMS“, kai kitos Baltijos šalys skelbiasi, kad pirks vokiškas „Iristi“. Nors daug kur Baltijos šalys skelbia vienybę, tačiau ginklus pirkti linkusios atskirai.

„Baltijos asamblėjoje nuolat apie vienybę kalbame, bet išsiskirstome ir suprantame, kad darome viską pavieniui“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltijos asamblėjoje nuolat apie vienybę kalbame, bet išsiskirstome ir suprantame, kad darome viską pavieniui.

Tokius nepavykusius bendrus pirkimus prisimena ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

„Kariškiai, ekspertai bendrai sutarėme įsigyti tam tikras sistemas, kurios būtų įsigytos pigiau, prieiname prie sutarčių pasirašymo fakto ir tuomet išgirstame iš sąjungininkų, kad politikai neskyrė pakankamai lėšų“, – sakė buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.

Lietuvos krašto apsaugos ministras nesistebi, kad kiekviena šalis turi ribotą pinigų kiekį.

„Dėl „NASAMS“ sistemos pokalbius pradėjome 2015 metais. Palaipsniui priartėjus prie sutarties pasirašymo mūsų partnerės, matydamos savo biudžetus ir galimybes, tuo metu nepasirašė daryti bendro pirkimo“, – minėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Skirtingi ir Baltijos valstybių prioritetai.

„Estai, latviai, jie turi didelę jūros pakrantę. Jiems didesnis prioritetas yra pakrančių gynyba, atitinkamai ir įsigyja ginkluotę. Mūsų pajūris su 99 kilometrų pakrante nėra didelis prioritetas“, – akcentavo atsargos pulkininkas Valdas Šiaučiulis.

Nereikia stebėtis, kad latviai su estais renkasi suomiškas pėstininkų kovos mašinas.

„Suomiai jau yra NATO nariai, kurie yra artimiausi estų kaimynai. Karybos srityje suomiai bus didžiuliai pagalbininkai estams. Kai kurios ginklų sistemos jiems bus artimesnės“, – teigė A. Pocius.

Tokiems mažiems kaip mes apsimoka pirkti karinę techniką su didelėmis valstybėmis.

Reikėtų paminėti, kad Ukrainoje sėkmingai veikiančias amerikietiškas raketų paleidimo sistemas „Himars“ Baltijos šalys perka kartu. Pasak A. Anušausko, perkama ir įvairi amunicija, pavyzdžiui, prieštankiniai ginklai „Karl Gustav“. Tokia praktika – pirkti bendrą amuniciją – yra dažna, tačiau bendrą karinę techniką perka mažai valstybių.

„Tokiems mažiems kaip mes apsimoka pirkti karinę techniką su didelėmis valstybėmis. Jeigu perka vokiečiai, tai mes perkame kartu su vokiečiais ar prancūzais. Atsiranda daugiau svertų gynybos pramonei“, – akcentavo V. Šiaučiulis.

„Kai perki su didelėmis šalimis – vokiečiais, prancūzais, o dar geriau amerikiečiais, tada atsiranda visai kitokie svertai“, – teigė V. Šiaučiulis.

Vienybės trūksta Baltijos šalims ne tik dėl karinių pirkimų, bet ir kitų projektų. Pavyzdžiui, prasidėjus migrantų krizei, bendrą tvorą galėtų Latvija su Lietuva pastatyti pigiau.

„Jeigu būtume darę bendrus projektus, gal tik dabar užbaiginėtume tvorą arba dar išvis nebaiginėtume. Taip pat ir su suskystintų dujų terminalu. Latviai prieš 10 metų siūlė bendrą terminalą, bet patys buvo priklausomi nuo „Gazpromo“. Mes atsisakėme ir nuėjome savarankišku keliu, ir turbūt teisingai, nes būtume iki šiol bendrai statę terminalą“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva, turėdama suskystintų dujų terminalą, visiškai atsisakė Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.