Energetikos ekspertai teigia, kad Europa labiau priklausoma ne nuo rusiškos žaliavinės naftos, o nuo jos produktų – benzino, mazuto ir ypač dyzelino. Apie tai pokalbis su buvusiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku, habilituotu technologijų mokslų daktaru Vidmantu Jankausku.

– Kokios didžiausios problemos laukia atsisakius rusiškos naftos? Kiek dėl to brangs degalai ir ko labiausiai trūks?

– Rusija pasidrąsino šiek tiek, kaip visada, kad jiems sankcijos nieko nereiškia. Naftos eksportas Rusijai yra turbūt svarbiausia pajamų dalis. Kita vertus, nukentės ir europiečiai. Yra šalių, kurios, deja, neturi kitų kelių, tik importuoti naftą iš Rusijos ir dar naftotiekiu. Nežinau, ar šioms šalims pavyks sutikti su siūlomomis sankcijomis, kad iki šių metų pabaigos būtų visiškai nutrauktas naftos produktų tiekimas. Tiek Vengrija prašo atidėti, Slovakija ir net Bulgarija. Tai šalys, kurios nemato greitų būdų, kaip atsisakyti rusiškos naftos. Rusija pardavinėja ir kitoms šalims. Jų rusiška nafta, kuri anksčiau kainuodavo kokiais 3 doleriais mažiau nei „Brent“ Europoje, dabar jie parduoda 30–35 doleriais pigiau į Kiniją, į Indiją.  Tai svarbus jų pajamų šaltinis.

– Vengrijos prezidentas visada buvo prielankus Kremliaus režimui, tačiau ar Slovakija ir Bulgarija tikrai neturi kitos išeities?

– Slovakija yra viduryje Europos. Naftos nėra kaip atsivežti tanklaiviais. Kai kalbame apie naftą, akcentuojame, kad Europai lengviau atsisakyti naftos, nes didžioji jos dalis vežama tanklaiviais. Ne kaip dujos, kurių didžioji dalis teka dujotiekiais. Tačiau šalys, ta pati Slovakija, turi naftos perdirbimo gamyklas, kurios perdirba rusišką naftą, ir tai užtruktų ilgokai, kol jie pertvarkytų į kitą naftos tipą. Manau, „Orlen Lietuvos“ pavyzdys rodo, kad be jokio vargo galima tai padaryti. Kai kurioms šalims yra problema rasti kitų kelių, kaip atsigabenti naftos. Bulgarija teigia, kad gal ir pavyktų, bet būtų labai dideli nuostoliai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Jei būtų atsisakyta rusiškos naftos, kokia galėtų būti degalų kaina? Gal pritrūktume kokios nors rūšies degalų?

– Tai turbūt didžiausias rūpestis. Matome, kaip reaguoja rinkos. Tik prasidėjo ES diskusijos dėl naftos importo draudimo, matome, kad nafta pabrango ne daugiau nei 10 proc. Priklausys nuo priimtų sprendimų. Jei jie bus priimti greitai ir bus nuspręsta visiškai uždrausti naftos importą, ji turbūt dar pabrangs. Didžiausias rūpestis Europai – ne tik ES importuoja iš Rusijos žaliavinę naftą, kuri sudaro apie 25 proc. viso importo, tačiau apie 50 proc. naftos produktų taip pat importuoja iš Rusijos ir tai didelė problema, jau dabar matomos Europoje dyzelio problemos. Vasarą, jei bus priimti šie griežti sprendimai, yra galimybė, kad pritrūks. Nebūtų iš kur atsivežti. Neprognozuojama, kad kainos labai aukštai pašoks, juolab kad Europoje didžiąją benzino ir dyzelino kainos sudaro mokesčiai. Jei nafta pabrango nuo dabartinio 100 iki 120–150, pabrangtų 10–30 ct/l.

– Kas rusišką naftą gali pakeisti Europoje?

– Lengvų sprendimų nėra. Visi žiūri į naftą eksportuojančias šalis, kurių didžiausios yra Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Pastarieji neseniai pareiškė, kad neplanuoja artimiausiu metu žymiai padidinti naftos išgavimo. Tos šalys laikosi neutraliai, nėra labai palankios. Ieškoma įvairių variantų. JAV labai aktyviai stengiasi, nes pas juos ir gali kilti problemų. Vyksta pokalbiai su šalimis, kurios galėtų didinti naftos gavybą arba grįžti į naftos eksporto rinką, – Iranas, Venesuela. Svarstomos įvairios galimybės. Bėda, kad niekas ES nekalba apie tai, kad viskas nutrūktų staiga. Būtų gal pusės metų pereinamasis laikotarpis, per jį naftos kainos būtų gana aukštos.