Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą išaiškinti, ar Referendumo įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi pradėję nagrinėti skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų.

Teismas KT prašo išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja Referendumo įstatymo nuostata, kuri nenumato VRK įgaliojimų įvertinti, ar piliečių referendumui siūloma pataisa neprieštarauja Konstitucijai ir atlikto vertinimo pagrindu priimti sprendimus.

Į LVAT dėl Rinkimų komisijos sprendimo neregistruoti referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės kreipėsi grupės nariai. VRK balandį atsisakė įregistruoti tokią grupę ir išduoti jai parašų rinkimų lapus dėl abejonių, jog referendumui siūloma Konstitucijos pataisa prieštarautų kitoms Konstitucijos nuostatoms.

Rengti referendumą dėl lito išsaugojimo siekė Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas, tautininkai Julius Panka, Gintaras Songaila,.ekonomistas Audrius Rudys, verslininkas Gintaras Jonas Aleknavičius, rašytoja Erika Drungytė ir kiti.

Iniciatyvinė grupė norėjo rinkti prašus referendumui dėl Konstitucijos pataisų, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas. Iniciatoriai taip pat siūlė Konstitucijoje numatyti, kad sprendimas pakeisti nacionalinę valiuta kitais pinigais galėtų būti priimtas tik privalomuoju referendumu.

Lietuva eurą ketina įsivesti 2015 metais.