Viena priežasčių, privertusių Latvijos "Parex" banką ieškoti valstybės pagalbos, buvo milžiniškos skolos kitiems bankams. Ar šios problemos neslegia Lietuvoje veikiančių komercinių bankų?

Negalėjo grąžinti skolų

Šią savaitę nacionalizuoto "Parex" banko bėdos prasidėjo po to, kai paaiškėjo, kad jam gali kilti keblumų atsiskaitant su paskolas suteikusiais užsienio kreditoriais.

2009 m. Latvijoje veikiantys bankai turėtų grąžinti 862 mln. latų (apie 4,2 mlrd. litų) sindikuotų paskolų, gautų iš užsienio investuotojų. "Parex" bankui priklauso didžiausia šių įsipareigojimų dalis – 543 mln. latų (2,6 mlrd. litų). Blogiausia, kad stambią sumą reikia grąžinti jau kitų metų vasarį.

Didėjant pasaulinei finansų krizei tapo aišku, kad bankas nebegalės lengvai pasiskolinti lėšų ir perfinansuoti turimo kredito.

Ekonomistų teigimu, sunkiausia skolas bus grąžinti vietos bankams, neturintiems stipraus finansinio užnugario. Didieji bankai dažniausiai skolinasi iš savo pagrindinių bankų, kurie jau pareiškė pratęsiantys paskolų grąžinimo terminus.

Suksis, kaip kas išmano

Kai kurie mažesnieji Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nenoriai kalba apie įsiskolinimus kitiems bankams ir vengia atskleisti, kada teks grąžinti skolas.

Medicinos bankas nepateikė duomenų, o bankas "Snoras" pareiškė, kad sindikuotų paskolų iš kitų bankų nėra gavęs. Lietuvos bankų asociacijos tinklalapyje teigiama, kad "Snoras" kitiems bankams ar kredito įstaigoms skolingas 274,7 mln. litų.

Ūkio bankas šiemet turi grąžinti sindikuotų paskolų už 63,5 mln. eurų (219 mln. litų).
"Prognozavome, kad šias paskolas refinansuoti nebus galimybių. Todėl iš anksto kaupėme rezervą ir šiuo metu esame sukaupę visą reikiamą grąžinti sumą. Paskolą ketiname grąžinti dar šį mėnesį", – teigė Ūkio banko valdybos narys ir Finansų tarnybos vadovas Arnas Žalys.

Kitais metais Ūkio bankui jokių didesnių skolų užsienio bankams grąžinti nereikia.

Su partneriais ramiau

Šiaulių banko vadovams artimiausią pusmetį neskaudės galvų dėl finansinių įsipareigojimų. "Šiaulių bankui didesnę sumą teks grąžinti tik kitų metų birželį. Tai yra gerai", – kalbėjo Šiaulių banko Finansų kredito tarnybos vadovas Donatas Savickas.

2009 m. birželį šis bankas turės grąžinti 20 mln. eurų (74 mln. litų) siekiančią sindikuotą paskolą. Tačiau pirmiausia tikimasi pratęsti finansavimą.

Nors Šiaulių bankas neturi finansinio užnugario užsienyje, jis džiaugiasi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko partneryste.

"Jis yra didžiausias mūsų akcininkas ir remia banko veiklą bei plėtrą. Jei kiltų problemų dėl lėšų trūkumo, jis yra pasiruošęs padėti", – kalbėjo vienas Šiaulių banko vadovų.

Gelbsti skandinavų pinigai

SEB, "Swedbank", "Danske" bankas, "DnB Nord", "Nordea", "Parex" didžiąją dalį lėšų yra pasiskolinę iš savo akcininkų – pagrindinių bankų. Minėti mūsų šalies komerciniai bankai įrodinėja, kad esant reikalui gautų dar daugiau pinigų.

"Parex" banką Lietuvoje finansuoja pagrindinis bankas Latvijoje, kuris šiuo metu tapo valstybinis. Jis turi pakankamai lėšų ne tik savo įsipareigojimams vykdyti, tačiau jų galėtų suteikti ir mums, jei tik to prireiktų", – tikino "Parex" banko Lietuvoje vadovai.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje veikiantis "Swedbank" iš pagrindinio banko Švedijoje pasiskolino 320 mln. litų.

"Artimiausiu metu neplanuojama grąžinti iš pagrindinio banko gautų paskolų. Priešingai, planuojama ir toliau, esant poreikiui, skolintis iš "Swedbank" Švedijoje", – sakė "Swedbank" Finansų tarnybos vadovas Marius Adomavičius.

97 proc. banko "Nordea Bank Lietuva" skolų bankams ir kitoms kredito įstaigoms sudaro pagrindinio "Nordeos" paskolos. "Dėl paskolų grąžinimo atidėjimo nesitarėme, nes nematome poreikio", – teigė banko "Nordea Bank Lietuva" komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.

Švedų vyriausybės užnugaris

Tiesa, šią savaitę Švedijoje veikiantis "Swedbank" pasiprašė vyriausybės paramos. Jis gavo Švedijos nacionalinio paskolų biuro leidimą dalyvauti vyriausybės paskelbtoje Garantijų programoje.

Garantijų programa buvo pristatyta spalį kaip plano, turinčio užtikrinti Švedijos finansų sistemos stabilumą, dalis. Specialiai sukauptas lėšas bankai ir kitos finansų institucijos galės pasiskolinti.

"Manome, kad planas geras ir norėtume palaikyti vyriausybės norą stabilizuoti finansų rinką. Tai naudinga klientams", – sprendimą kreiptis pagalbos į vyriausybę dienraščiui aiškino "Swedbank" atstovė spaudai Anna Sundbland. Ji negalėjo pasakyti, kokiomis Garantijų programoje numatytomis pagalbos priemonėmis ketina pasinaudoti bankas.

"Swedbank" neatskleidžia, kiek turi paskolų, kurias privalo grąžinti artimiausiu metu. Rugsėjo pabaigoje Londone veikianti finansų maklerio įmonė "Mitsubishi UFJ Trust International" paskelbė, kad 47 proc. visų įsipareigojimų "Swedbank" turės įvykdyti per 2008–2009 m.

Kadangi "Swedbank" savo veiklai finansuoti aktyviai skolinasi, jis buvo minimas tarp tų, kurie gali susidurti su sunkumais grąžinant skolas ar jas perfinansuojant.

Įtampa šiek tiek slūgsta

Kimas Pessala, Suomijos "Evli" banko turto valdymo vyriausiasis investicijų vadovas, sako, kad blogiausia jau praeityje. Esą bankai jau pradėjo pamažu vienas kitam skolinti. Tai labai gera naujiena, žinant, kad šis procesas buvo visiškai sustojęs.

"Kai bankai neskolina vieni kitiems, jie neskolina ir įmonėms, gyventojams, auga palūkanos, o tai, be jokios abejonės, po kurio laiko atsilieps ir ūkio augimui", – sakė pašnekovas.

Kad įtampa mažėja, liudija ir bankų pranešimai. Štai Norvegijos "DnB NOR" bankas paskelbė, kad kritus tarpbankinėms palūkanų normoms, nusprendė puse procento sumažinti tiek paskolų, tiek indėlių palūkanas.

Specialisto komentaras

Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas:

Lietuvos bankas atlieka kredito įstaigų priežiūrą, kaip numato teisės aktai, imamasi priemonių užtikrinti efektyvų kredito sistemos funkcionalumą. Atlikdamas šią funkciją Lietuvos bankas gauna visą reikalingą informaciją iš kredito įstaigų. Be to, komerciniai bankai patys turi spręsti paskolų paėmimo ir grąžinimo klausimus, t. y. valdyti likvidumą ir spręsti problemas, jeigu jų atsiranda.

Lietuvoje veikiančių bankų skolos kitiems bankams

Bankas Skola (rugsėjo pabaiga, mlrd. litų)

"Swedbank" 4,64
Bankas "Snoras" 0,27
"Danske" bankas 4,38
Bankas "DnB Nord" 6,16
Medicinos bankas 0,037
"Nordea Bank Lietuva" 7,48
"Parex" bankas 0,78
SEB bankas 11,15
Ūkio bankas 0,38
"UniCredit Bank" 0,62

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija