Viena talentingiausių Lietuvos džiazo atlikėjų Laura Budreckytė tik ką iš Rygos parsivežė dar vieną svarbų įvertinimą – konkurso „Riga Jazz Stage“ pirmos vietos apdovanojimą – ir jau ruošiasi naujiems iššūkiams – festivaliams „Pori Jazz“ (Suomija) ir „Rigas Ritmi 2013“ (Latvija).
Dainuoja nuo darželio
Prieš metus Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame festivalyje „Jazz voices 2012“ taip pat iškovojusi pirmą vietą L.Budreckytė puikiai žino, ką reiškia dainuoti čia ir dabar, piešia savo ateities džiazo viziją ir šiek tiek praskleidžia užuolaidas į savo, kaip muzikantės, gyvenimą, kuriuo susidomi vis daugiau ne tik džiazo mėgėjų.
Iš Birštono kilusi mergina, kaip tikriausiai ir dauguma, dainuoti pradėjo darželyje. Tiesa, ji prisimena ir kartą kilusį nedidelį incidentą: per darželinukų koncertą Laura užsispyrė ir nedainavo, tačiau kai kurį laiką padelsusi ji prasižiojo, natos pratrūko ir nebesustojo. Tai, matyt, ir buvo tas momentas, kai mokytojai įžvelgė šią mergaitę turint perspektyvų.
Vėliau, be abejo, buvo „Dainų dainelės“ konkursai, folkloro ansamblis, stojamieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), meilė džiazui.
Dainuoja, mokosi ir moko
„Man įdomu, kiek galiu rasti vidinės stiprybės savyje, įkvėpti muzikai“, – dalijosi Laura ne tik savo, kaip džiazo atlikėjos, patirtimi, bet ir įspūdžiais apie savo mokinius. 23-ejų atlikėja skina apdovanojimus vieną po kito, tęsia magistro studijas LMTA, bendradarbiauja džiazo muzikos projektuose ir dar moko įvairiausio amžiaus žmones dainavimo subtilybių.
Nuo mažumės dainuojanti Laura – džiazą atlieka jau ne vienus metus, tačiau griežtų ribų muzikoje nei sau, nei kitiems nebrėžia. „Džiazas yra toks dalykas, kuriam neįmanoma nubrėžti griežtų ribų. Man labai patinka tradicinis gipsy džiazas, kurį dainuoju bendradarbiaudama su grupe “The Schwings„. Bet kartu man patinka ir vadinamas free džiazas, laisvos improvizacijos, tuo ir pasinaudojau dalyvaudama konkurse “Riga Jazz Stage„, – čia kūrėme laisvą solo pasirodymą su būgnininku. Tikrai konkrečiai negaliu įvardyti to, kas muzikoje man labiausiai patinka, nes atlieku ir akademinę, ir folkloro muziką. O šiais laikais itin sunku išlaikyti vieną dainavimo kryptį, nes reikia būti universaliam, kad išgyventum“, – kalbėjo atlikėja.
Laurai ir yra įdomiausias įvairių džiazo stilių sąlytis ir lydinys. Rygoje vykusiame konkurse atlikėjos sudainuotas Jameso Browno kūrinys „This is a man’s man’s world“ dėl visai kitokios, bliuzo, spalvos ir tradicinis Spencerio Williamso kūrinys „Basin street blues“, atliktas free soul stiliumi, tapo jos sėkmės raktu.
„Man pačiai buvo netikėta, kad visa tai išsivystė net į repo stiliaus muziką: repuoji, o tada grįžti prie tradicinių skambesių. Labai svarbi yra bendra kūrinio koncepcija ir rezultatas, įdomu, ką galima atrasti su vienu ar kitu kūriniu“, – pasakojo Laura.
Scenoje – visai kitokia
Ji prisipažįsta, kad kūryboje yra visiškai kitokia nei kasdieniame gyvenime. Laurai ne vienas yra sakęs, kad gyvenime ji kultūringa ir rami, tačiau scenoje išryškėja visai kitoks jos būdas ir charizma.
Tiesa, nemažai įtakos tam turi bendra muzikantų kompanija, kuri sukuria bendrą muzikinio gyvenimo atmosferą ir ritmą. Kita vertus, muzikos studijos šiek tiek verčia jausti atsakomybę kaip akademinio dainavimo atstovui ir ne visada pavyksta išvengti pasąmonėje įsitvirtinusių ribų. „Pastebėjau, kad žmonės, kurie niekada nesimokė muzikos, yra laisvesni, sugeba organiškai prisiliesti prie to, ką dainuoja“, – sakė ji.
Vis dėlto daugiausia tenka išmokti iš atlikėjų bendrystės, muzikantų, kurie nuolat sukasi aplink. Pasak Lauros, akademinis mokslas padėjo atrasti savo kelią muzikoje, o dėstytojai yra lyg dirigentai, kurie padeda iš to kelio neišklysti. Tačiau dainavimo vizija išryškėja grojant koncertuose ir dalyvaujant muzikiniuose projektuose – iš ten atkeliauja svarbus grįžtamasis ryšys.
Sėkmės momentai
„Konkursuose svarbiausias yra momentas. Pavyzdžiui, ir Rygoje buvo daugybė talentingų muzikantų, kurie neužėmė prizinių vietų. Sėkmė priklauso ne tik nuo muzikanto talento, bet ir nuo jo koncentracijos, nusiteikimo, charizmos tam tikru momentu. Ne visada pavyksta per 15 minučių keletą dainų atlikti maksimaliai gerai: viskas vyksta čia ir dabar. Man šį kartą pasisekė susitarti su savimi ir pasiekti tam tikrą vidinę būseną. Jei labai gerai pasirodai koncerte, konkurse gali nutikti priešingai“, – atlikimo subtilybes atskleidė Laura. Pasirodo, muzikantai apie būseną „čia ir dabar“ diskutuoja daug.
Mergina taip pat pabrėžė, kad muzikanto sėkmė priklauso ne tik nuo gerai atlikto darbo, bet ir nuo reklamos ar kitų niuansų. „Aišku, yra ir toks dalykas kaip posakis “iš lūpų į lūpas„, o sutarti su kitais muzikantais verta vien dėl malonios darbo atmosferos, bet kažin ar tai suteikia daugiau galimybių dalyvauti įvairiuose pasirodymuose. Dažnai muzikinį įdirbį įvertina patys renginių organizatoriai, konkretūs asmenys“, – įsitikinusi Laura.
Ji teigė, kad kartais koncertuose atsiranda ir rėmėjų, kurie gali sau leisti malonumą remti atlikėjus, juos reklamuoti, tačiau tai nelabai dažnas reiškinys. Dainininkės manymu, lietuviai nėra atlapaširdžiai, ir jei pasisekė kokiame nors konkurse, nebūtinai būsi kviečiamas dalyvauti įvairiuose projektuose – patys lietuviai muzikantai labiau bendrauja mažuose būreliuose, tačiau vienos stiprios bendruomenės aplink save Laura nejaučianti.
Folkloras džiaze
Laura pastebi, kad bėgant metams atsiranda profesinis komfortas, nes įgyjama vis daugiau profesinio stabilumo, laisvėja ir pati muzika, ir naujos atlikėjų kartos.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje po truputį atsiranda ir vietų, kur grojama džiazo muzika. Atrodo, keičiasi mąstymas, yra šioks toks mažytis pokytis, bet vis dar sunku kad ir, pavyzdžiui, gauti koncertui erdvę. Kad džiazas įsitvirtintų, reikalingi profesionalūs vadybininkai, o Lietuvoje gerų džiazo vadybininkų aš nežinau. Džiazas yra intelektuali muzika, skirta ne masėms, tad reikia mokėti jį pateikti“, – svarstė Laura.
„Seniai nusistovėjusi nuostata, kad džiazas yra saloninė muzika, atmosferinis fonas. Tačiau mes, jauni muzikantai, norime griauti šį mitą, norime, kad mus įsileistų į koncertų sales. Bendra muzikantų bendruomenės nuostata yra tokia: ugdyti džiazo muzikos kultūrą – tai nėra tiesiog fono muzika, kurią groja valgant, tai ne šaukštų ir šakučių muzika. Norisi, kad žmonės pamatytų kuo daugiau skirtingų džiazo muzikos perspektyvų“, – tokių nuostatų tvirtai laikosi Laura.
Atlikėja įsitikinusi, kad nors džiazo stilių samplaika gyva kiekvienoje šalyje, lietuvių džiazas savotiškas: esą mūsų muzika, kaip ir kitų tautų, atspindi tai, ką turime gražiausia. Lietuvių džiaze labai daug folkloro elementų, į jį įsiterpia sutartinės. Kita vertus, dainininkės žodžiais, džiazas yra viskas, kas yra džiazas, – svarbiausia pajusti muzikanto vidinę vibraciją, kuri ir įtraukia klausytoją.
Vyrai ir kiti reikalai
Praeitų metų rudenį Laura prisijungė prie tradicinio gipsy džiazo atlikėjų trio „The Schwings“. Kompanijai, kurią iki tol sudarė tik vyrai, vadovauja idėjos autorius ir lyderis Remigijus Rančys. Dainininkė juokauja, kad džiaze būti vienai merginai tarp vyrų yra tik pranašumas. Realiame gyvenime Laura taip pat gyvena su muzikantu.
Visai neseniai ji kartu su atlikėju Adu Gecevičiumi įrašė naują kūrinį „Soul kitchen“, kurį netrukus bus galima išgirsti radijuje. O per konkursą Rygoje susipažino su pačiu garsios džiazo atlikėjos Carmen Souzos prodiuseriu – šis parodė nemažą susidomėjimą jaunąja dainininke.
Dar Laura prisideda prie vieno muzikinio spektaklio vaikams ir suaugusiesiems kūrimo, domisi gyvūnų teisių reikalais, užsiima joga ir neslepia, kad galvoja apie savo muzikinės plokštelės, kurios koncepciją gvildena, pasirodymą ateityje.
Naujausi komentarai