– Nuo kitų metų pensijų kaupimas keičiasi. Gal galite papasakoti, kokie pagrindiniai pokyčiai laukia dirbančių žmonių?

– Pagrindiniai pokyčiai yra du. Pirma, nebebus „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus. Tai reiškia, kad žmonėms, kurie kaupia ar pradės kaupti nuo kitų metų, dėl kaupimo nemažės „Sodros“ pensija, kaip kad buvo iki šiol. Kitaip tariant, viskas, ką sukaupsime nuo kitų metų, bus priedas prie valstybės mokamos pensijos. Tai buvo vienas didžiausių šios sistemos trūkumų, ekspertai nuolat tai kritikavo.

Antras pokytis: norint paskatinti gyventojus kaupti, mažinami darbo mokesčiai. Apskritai šia reforma gana aiškiai sakome, jog kaupti vis dėlto yra geriau nei nekaupti, nebent jums iki senatvės pensijos liko mažai metų.

Tarp kitų pliusų, kurie kaupimą darė  ir tebedaro patrauklų, paminėčiau valstybės prisidėjimą prie kiekvieno kaupiančio žmogaus sąskaitos. Jei kiekvienas mūsų nuo darbo užmokesčio galės kaupti po 3 proc. (arba pradėti nuo 1,8 proc. ir pasiekti 3 proc. per penkerius metus), valstybė iš biudžeto prisidės po 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo.

Be to, sudarėme galimybes kaupti daugiau nei 3 proc. nuo atlyginimo – jei tokio žingsnio imsis pats žmogus, jis galės pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, o jeigu kaupti padės darbdavys – tuomet jam bus taikoma pelno mokesčio lengvata. Iki šiol tai buvo neįmanoma.

Ir paskutinis svarbus dalykas – per keletą metų beveik perpus mažiname pensijų fondų įkainius.

– Labai daug kalbama ir apie grįžimą į „Sodrą“ arba kaupimo stabdymą. Kas galės tai padaryti? Ar apsimoka grįžti į „Sodrą“?

– Ar apsimoka, ar neapsimoka – priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos. Reikia įvertinti, kiek metų žmogui liko iki pensijos. Jeigu labai nedaug, o iki šiol sukaupta suma netenkina, tuomet gal ir apsimoka. Bet jeigu sukaupta suma jums atrodo padori ir iki senatvės pensijos liko bent 15 metų, tuomet galbūt verta kaupti – juolab kad prisideda ir valstybės biudžetas.

Apskritai pasakyčiau, kad grįžti į „Sodrą“ su visa sukaupta pinigų suma arba stabdyti kaupimą ir palikti pinigus pensijų fonde iki pensijos amžiaus gali visi šiuo metu II pakopoje kaupiantys gyventojai, tik savo sprendimą iki 2019 m. birželio 30 d. turi praneši pensijų kaupimo bendrovei. Bet siūlyčiau neskubėti ir apsvarstyti, ar tikrai norite gyventi vien tik iš „Sodros“ pensijos. Nors „Sodros“ pensija vis tiek sudarys didžiąją pajamų dalį senatvėje (jei neturite kitų šaltinių), bet priedas dar nepakenkė nė vienam.

– O jūs pats ar kaupiate? Ar kaupsite ir kitais metais?

– Aš šiuo metu kaupiu minimaliai, tai yra už mane „Sodra“ perveda įmokas pensijų fondui, bet nuo atlyginimo pats neprisidedu. Po reformos ketinu kaupti 3 proc. nuo atlyginimo, nes, kaip sakoma, obuolius reikia laikyti skirtingose pintinėse. Tiek aš, tiek kiti gyventojai turėtų galvoti apie ateitį ir prisiimti asmeninę atsakomybę už sotesnę senatvę. Nenoriu agituoti, tiesiog norėčiau paprašyti, kad kiekvienas įvertintume savo padėtį ir priimtume atsakingus sprendimus. Nė vienoje Vakarų Europos valstybėje nėra taip, kad sočią pensiją garantuotų tik valstybė. Beveik visur dirbantys žmonės kaupia papildomai – tiesa, Vakarų Europos valstybėse dažniau veikia profesiniai fondai, į kuriuos įmokas moka patys darbuotojai ir jų darbdaviai. Bet tai vis tiek įmokos nuo darbuotojo atlyginimo.

– Kodėl nuspręsta jaunus dirbančius gyventojus iki 40 metų įtraukti į kaupimą? Kodėl neagituojate, kad kauptų patys?

– Apskritai jauni žmonės nelinkę mąstyti apie savo gyvenimą po 40 metų, todėl svarstėme, kaip valstybė galėtų paskatinti bent trumpam prisiminti, kad yra toks dalykas kaip pensija. Norint ją gauti svarbu ne tik mokėti socialinio draudimo įmokas (nes tik tuomet įgysite teisę į „Sodros“ pensiją), bet verta pagalvoti apie kitus įrankius – pavyzdžiui, kaupimą. Įtraukimas į kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti tikrai privers jaunus žmones bent susimąstyti. O apsispręsti jie galės, kaip norės.

– Šia reforma, kaip sakote, taikoma į dirbančius ir jaunus žmones. O kaip dėl dabartinių pensininkų?

– Dabartinių senjorų irgi neužmiršome: kaip žinote, senatvės pensijos kasmet didinamos atsižvelgus į darbo užmokesčio fondo pokyčius per keletą metų. Kadangi darbo užmokesčio fondas auga, auga ir senatvės pensijos. Nuo šių metų senatvės pensijos vidutiniškai didėjo apie 7 proc. Pagal atnaujintas prognozes, planuojama, kad 2019 m. dėl indeksavimo senatvės pensijos didės vidutiniškai 7,63 proc. Taip pat nuo sausio pirmą kartą pradėsime mokėti priemokas labiausiai skurstantiems pensininkams, turintiems bent minimalų darbo stažą. Papildoma priemoka žmonėms, kurių pensijos sausį bus mažesnės nei 233 Eur, vidutiniškai sieks 20 Eur.