– Jūs esate Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė ir taip pat konservatorė. Bažnyčia tam nepritaria. Kaip suderinate požiūrius?

– Mūsų frakcijoje buvo sutarta šiuo klausimu nesutarti. Vieni pritarė ir palaiko pelenų barstymą reglamentuotose vietose, kiti susilaiko arba pasisako prieš. Šiandien mes ir balsavime matėme, kad mūsų frakcija balsavo labai skirtingai.

– Ką leidžia šis įstatymas ir kodėl pelenų barstymui reikalingas įstatymas?

– Šiuo įstatymu nusprendėme leisti barstyti pelenus 5 km nuo jūros kranto atstumu nuplukdžius ir upėse. Apribota, kad negalima barstyti paplūdimiuose, urbanizuotose teritorijose, išlaikant pagarbą mirusiajam. Iki šiol, kol nebuvo reglamentavo, darydavo kaip jiems patinka. Kažkada ant Olando Kepurės buvo supiltas kauburėlis žmogaus pelenų. Turi būti orus reguliavimas, kad žmonės, kurie nori atsisveikinti kitaip su mirusiuoju, turėtų galimybę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bažnyčia sako, kad reikia pabrėžti žmogaus individualumą ir turi būti tam tikros vietos ir tam tikri būdai, kaip žmogus turi būti palaidotas. Kokie argumentai jūsų ir kitų Seimo narių, kurie nepritaria Bažnyčios pozicijai?

– Nesakyčiau, kad nepritariame Bažnyčios pozicijai. Mes įsiklausome į visuomenę, o joje yra visokių nuomonių, ir tikrai daug norinčių palaidoti kitaip, išreiškę norą, kad jų pelenai būtų išbarstyti. Mes reglamentuojame konkrečias vietas ir žiūrime, kaip yra kitose šalyse. Europoje tikrai yra įvairių praktikų – yra galimybių urnas laikyti namuose, barstyti jūroje, upėse, pakrantėse, kalnuose ir miškuose. Lietuva neišranda naujovių, mes remiamės turimomis praktikomis ir keliaujame į priekį.

Aišku, turi būti visokeriopa pagarba ne tik mirusiajam, bet ir visiems gyviesiems.

– Sakote, kad klausėtės visuomenės nuomonės. Kuriai daliai žmonių šis sprendimas aktualus?

– Aplinkos ministerija 2021 m. atliko apklausą ir nurodė, kad buvo daug norinčiųjų, kad pelenų barstymas būtų legalizuotas, nes dabar tokios galimybės nėra arba galima tam tikrose kapinių vietose. Atsižvelgiant į tai, komitete buvo priimtas pozityvus sprendimas, o šiandien salėje įtvirtintas.

– Kokius argumentus girdėjote prieš?

– Daugiausia susiję su vyskupų pozicija, buvo žmonių, atstovaujančių šiai nuomonei, klausėmės, gerbėme, bet pasiskirstė balsai taip, kad šiandien yra ir kitokia galimybė.

– Ką reikia žinoti žmonėms, kurie pasiryžę kitaip atsisveikinti su savo artimaisiais?

– Yra bendrosios taisyklės, kurias patvirtino Vyriausybė. Yra aiškūs nuostatai. Mes atvėrėme galimybę barstyti pelenus jūroje 5 km nuo kranto ir upėse. Aišku, turi būti visokeriopa pagarba ne tik mirusiajam, bet ir visiems gyviesiems.

– Kaip įstatymiškai bus užtikrinta pagarba?

– Tikiu žmonių sąmoningumu.

– Ar klausimas, susijęs su mirusiaisiais, yra visiškai reglamentuotas ir sureguliuotas?

– Daugiau iniciatyvų mes neturime. Aišku, svarstome pavienes Seimo narių iniciatyvas, bet daugelis jų priimamos tikrai pozityviai, nes jos susietos su praktiką – kolumbariumais, pasirinkimo vietomis, vienišų žmonių laidojimu. Klausimus sprendžiame ir stengiamės žiūrėti taip, kad su žmogumi būtų atsisveikinta kuo oriau.