Šalyje situacija vis prastėja: gresia net hidrologinė sausra

Antradienio duomenimis, hidrologinė sausra buvo užfiksuota 24-iose iš 48-uonių vandens matavimo stočių. Jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį.

„Birželio pabaigoje tikslinsime skaičiavimus ir jei sinoptinė situacija nesikeis, Lietuvoje bus skelbiama hidrologinė sausra“, – skelbia tarnyba.

Neryje vandens lygis nukrito žemiau gamtosauginio debito ir pasiekė stichinį lygį.

Gamtosauginis vandens debitas reikalingas, kad būtų užtikrintos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos. Taip pat nusekusioms upėms būdingas didelis vandens augalų žydėjimas, didesnė vandens tarša, gali gaišti žuvys.

Dubysos, Tatulos ir Nevėžio upėse tetrūksta 1-3 centimetrų nusekimo iki hidrologinės sausros.

Tiesa, vanduo nusekęs ne visur: Šušvės, Akmenos-Danės, Šešupės ir Šventosios upėse vandens lygis daugiau nei 30 cm aukštesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami trumpi ir smarkūs lietūs, tačiau Vidaus vandens kelių direkcija, trečiadienį taip pat įspėjusi dėl nusekusių upių, teigia, jog šalies upės į įprastą lygį grįžtų tik po kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.

Drastiškai krito upių vandens lygis

Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės, o drastiškai kritęs upių vandens lygis tampa pavojingas laivybai, trečiadienį skelbia Vidaus vandens kelių direkcija.

Pasak direkcijos, daugumoje seklių vandens kelių nebeišlaikomi garantiniai gyliai, vietomis intensyvi laivyba nerekomenduojama.

„Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros. Net ir intensyviai valant seklumas, vidaus vandens kelių valdytojas nebegali užtikrinti saugios laivybos vandens keliais“, – teigia Vandens kelių direkcija.

Situacija ypač sudėtinga Nemuno ruože nuo Kulautuvos link Jurbarko. Neries upėje Vilniuje laivakelyje vis dar išlaikomas 0.75 metro gylis, tačiau šalia laivakelio, o atskirose vietose ir laivakelyje yra povandeninių kliūčių, tokių kaip akmenys, todėl laivavedžiai neturėtų plaukioti šioje Neries upės atkarpoje, jeigu laivo grimzlė artima ar didesnė už šį minimalų gylį.

Druskininkuose vandens kelio gylis irgi yra artimas 0,75 metro.

Iki kritinės ribos nusekusios ne tik didžiosios šalies upės, bet ir upeliai bei kiti vandens telkiniai.

Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus.

„Tokios sausros – klimato kaitos padarinys. Norint, kad šalies upės grįžtų į įprastą lygi reikėtų bent kelių savaičių labai intensyvaus lietaus“, – skelbia Vidaus vandens kelių direkcija.

Pasak direkcijos, trūkstant paviršinio vandens, aktyvesnis valymas Nemuno upėje problemos irgi neišspręstų, nes kasant vis giliau, vietoje upių liktų tik siauri kanalai.

Šiuo metu pilnu pajėgumu dirba dvi Vidaus vandens kelių direkcijos žemsiurbės.

Laivavedžiams rekomenduojama prieš plaukiant pasitikrinti, kokia situacija konkrečiame vandens kelyje bei neplaukti laivais, kurių grimzlė yra didesnė kaip skelbiamas kelio gylis su bent 10 cm atsarga.

Pasak direkcijos, dėl krentančio vandens lygio ir suirusių kelią formuojančių ir palaikančių įrenginių – bunų, upės vaga gali keisti vietą.

Bunų remontui, direkcijos teigimu, daugiau nei dešimtmetį nebuvo skirtas finansavimas, todėl jos nebeatlieka savo vaidmens. Bunų tvarkymą planuojama pradėti kitais metais vandens kelyje Kaunas-Atmatos žiotys. Po kelerių veikimo metų bunos pagerins laivybos sąlygas ir sausros metu – net ir nukritus vandens lygiui, navigacija bus galima.