Pasak meteorologų, mažiausiai kritulių balandį sulaukė pietvakarinė Lietuvos dalis – iki 10 proc. įprasto kritulių kiekio, todėl čia formuojasi meteorologinė sausra.

„Jei gegužės pirmą dešimtadienį kritulių taip pat sulauksime nedaug, meteorologinė sausra apims didesnę teritoriją. Jei ir antrą dešimtadienį – galime tikėtis ir stichinės sausros susiformavimo“, – pranešime cituojama klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Meteorologų teigimu, kritulių stygius Lietuvoje fiksuojamas nuo kovo trečio dešimtadienio, kuomet skirtingose stotyse iškrito iki 37 proc. įprasto kritulių kiekio.

Balandžio pradžia buvo šiek tiek drėgnesnė, kritulių kiekis pasiekė 96 proc. įprasto skaičiaus, ir tik Laukuvoje viršijo normą. Balandžio paskutinės dešimt dienų buvo sausiausios, iškrito iki 19 proc. įprasto kritulių kiekio.

Pasak V. Mačiulytės, praėjusį ir šį pavasarį kritulių stygiaus poveikį dar pastiprina žiemos metu nesusiformavusi sniego danga.

Sniegas pavasarį ištirpdamas prisotina dirvožemį ir gruntinius vandenis bei suformuoja hidrologinį potvynį, tuo tarpu šį žiema buvo pirma per istoriją, kai nesusidarė pastovi sniego danga ilgiau nei kelias dienas.

„Toliau tęsiantis kritulių stygiui, deja, sukauksime ir hidrologinės sausros“, – prognozuoja klimatologė.

Pernai Lietuvoje dėl sausros buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.  2019-ųjų balandį kritulių kiekis irgi gerokai atsiliko nuo daugiametės normos. Sausrai pasireiškus aktyviosios augalų vegetacijos metu, ji pakenkė derliui.