Apie migracijos tendencijas buvo kalbama su Tarptautinės migracijos organizacijos atstovu Eitvydu Bingeliu.

– Kokias matote tendencijas?

– Jeigu palygintume skaičius, pavyzdžiui, 2018 metus, tuomet turėjome 12000 išvažiavusių. Dabar, jeigu imtume paskutinius duomenis, 2022 metų, tai turime 1500 atvažiavusių lietuvių. Ši teigiama tendencija, kada lietuvių daugiau atvažiuoja, negu išvažiuoja – jau trejus metus. Norisi pakeisti požiūrį, kad išvažiuoja lietuviai visam laikui ir negrįžta – taip nėra.

Taip pat buvo kalbama apie grįžtančiųjų portretą. Apie tai pasakojo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.

– Kokie lietuviai grįžta į Lietuvą?

– Labai spalvotas grįžtančiųjų lietuvių portretas. Statistiškai, tai būna daugiausiai 30–40 amžiaus asmenys – tiek vyrai, tiek moterys. Atsiveža net vaikus, kurie yra gimę užsienio šalyje. Juos sieja tai, kad yra išsiilgę Lietuvos. Lietuviai grįžta dar labiau mylintys Lietuvą, grįžta labiau vertinantys, ką Lietuva jiems gali pasiūlyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar galima sakyti, kad grįžtantieji turi savo idėjų, pavyzdžiui, kokias čia veiklas galima plėtoti?

– Tikrai taip, nemaža dalis lietuvių grįžta ir atidaro verslus regionuose. Turbūt kas penktas regione atsidaręs verslą yra grįžęs iš užsienio. Tikrai, atsiveža idėjų, nišų, mato čia ir galimybių.

– Koks būna įspūdis grįžus po 10 ar 20 metų – kad Lietuva yra labai pasikeitusi?

– Iš tiesų tai priklauso nuo to, kokį gyvenimą gyveno užsienyje lietuviai. Ar jie domėjosi Lietuva, ar ryšys buvo prigesęs. Jeigu ryšys menkas, tai matysis, kad pasikeitė algos, infrastruktūra ir daug kitų dalykų, kurie pasikeitė į teigiamą pusę.

Apie ateities tendencijas buvo kalbama su Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.

– Kokios migracijos tendencijos nusimato ateityje? Dar daugiau žmonių grįš į Lietuvą?

– Aš manau, kad tapsime šalimi, kuri traukia migrantus. Iš vienos pusės lieka ta trečiųjų šalių migrantų banga – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Lietuvos patrauklumas, darbo užmokesčiai yra pakilę ir didina mūsų galimybes priimti migrantus. Be to, pas mus mažėja darbingo amžiaus gyventojų, todėl mes galime įdarbinti žmones ir laikinai, ir pastoviam laikui. Labai svarbu, kad didėtų reemigracija, tai yra grįžimas mūsų piliečių, o tokios tendencijos yra. Daugelis taip ir mąstė – grįžti ir tvarkyti sodybas, kai kurie pereina į žemės ūkio veiklas ir panašiai. Kiti grįžę restauruoja bažnyčias, atidaro muziejus, o tai – kultūros dalis, kuri paplitusi Europoje. Negalime sakyti, kad viskas priklauso nuo pasaulio situacijos, padėtis yra unikali, karas Ukrainoje, įtempta finansinė padėtis Amerikoje, viskas gali įvairiai pasisukti. Mano nuomone, 60–75 proc. yra teigiama perspektyva ir pavyks viską normalizuoti. Dabar matome, kad karas nepaveikė taip neigiamai mūsų ekonomikos ir imigracija didėja, o svarbiausia, kad didėja lietuvių reemigracija. Per trejus metus 60 proc. padaugėjo lietuvių, grįžtančių su vaikais, o tai yra labai gera perspektyva – tai, ko Lietuvai ir reikia.