Lietuvoje – atokvėpis nuo karantino: kaip pasikeitėme per šią krizę?

Padaugėjo mirčių

Pagrindinis ir, deja, dar nebaigtinis šių trijų mėnesių skaičius – 76. Tiek, antradienio ryto duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 mirė žmonių. Iš viso ši liga buvo diagnozuota 1 776 mūsų šalies gyventojams. Palyginti su daugeliu kitų valstybių, praradome palyginti nedaug: worldometers.info skaičiavimais, 1 mln. gyventojų – 28 gyvybes, o belgai – 834, britai – 615, ispanai – 580.

Dėkoti galime patys sau už palyginti drausmingą karantino laikymąsi ir, žinoma, šių dienų didvyriams – medikams ir Vyriausybei, kuri, be kelių klaidų, vis dėlto gana operatyviai ir taikliai sureagavo į lig šiol nepatirtą išbandymą.

Vis dėlto, Statistikos departamento duomenimis, bendras nuo kovo iki birželio mirusiųjų skaičius – 9 940, ir tai 255 daugiau nei pernai. Vadinasi, net ir be koronaviruso aukų netekčių buvo gerokai daugiau. Ar dėl karantino metu sunkiau prieinamos medicinos pagalbos, ar dėl kokių kitų priežasčių, atsakymo kol kas nėra.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Be darbo

COVID-19 atėmė ne tik gyvybes, bet ir mūsų įprastą gyvenimo ritmą, o kai kam – ir darbą. Kovą jo neteko 47,8 tūkst., 12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu prieš metus, skelbia Statistikos departamentas. Naują darbovietę surasti tapo daug sunkiau: balandį įdarbinti 23,1 tūkst., nė pusė tiek (46 proc.), kiek tą mėnesį pernai.

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 15-ąją šalyje buvo 203,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 11,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų (pernai 7,9 proc.). Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 43,1 tūkst. (26,7 proc.).

Vien Kaune per tris mėnesius darbo neteko beveik 5 tūkst., iš viso darbo neturi 12,4 proc. darbingo amžiaus žmonių (pernai šiuo metu – 8,4 proc.).

Bet ir tų, kurie darbo vietą išsaugojo, dalis buvo išsiųsti į prastovas, dalis gavo nedarbingumo pažymėjimus, nes uždarius darželius ir mokyklas turėjo prižiūrėti vaikus, dar kitiems sumažintos algos. Duomenų analitikos bendrovės "Scorify" užsakymu "Norstat" gegužės pradžioje atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. Lietuvos gyventojų pajamos nuo karantino pradžios sumažėjo, 16 proc. – net du ir daugiau kartų.

"Luminor" banko užsakymu Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės internetinis tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje net 42 proc. gyventojų finansinė situacija nepakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją (latvių – 40 proc., estų – 31 proc.). Tik 23 proc. lietuvių krizės metu teigė esą užtikrinti savo finansine situacija (latvių – 24, estų – 31 proc.) Šio tyrimo duomenimis, karantino metu darbo neteko 6 proc. lietuvių, po 5 proc. latvių ir estų. 14 proc. lietuvių teko išeiti privalomų atostogų arba laikinai nedirbti (Latvijoje ir Estijoje – 9 proc.).

Vis dėlto darbo rinkoje matyti šiokių tokių prošvaisčių. Iš viso nuo kovo 16-osios iki birželio 15-osios tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams įdarbinta 38,5 tūkst. asmenų, o per dvi birželio savaites įdarbinta beveik dukart daugiau asmenų nei per dvi pirmąsias gegužės savaites ir 2,5 karto daugiau nei per tą patį balandžio laikotarpį.

Ekonomika – žemyn

Sveikatos srities krizę suvaldėme, tačiau ekonomikos – dar tik įsibėgėja, o ji, prognozuojama, bus baisesnė nei 2008-aisiais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija praėjusią savaitę pagyrė Lietuvos valdžią, kad jos reakcija į pandemiją buvo staigi ir visapusė, tačiau vis tiek prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais turėtų susitraukti 8,1 proc., o jei antroje metų pusėje užklups dar viena koronaviruso banga – net 10,4 proc.

Ekonomikos gaivinimo planai gal ir gražūs, bet juos realizuoti sekasi sunkiai. Kur kas lengviau artėjant Seimo rinkimams padovanoti pensininkams po 200 eurų.

Sveikatos srities krizę suvaldėme, tačiau ekonomikos – dar tik įsibėgėja.

Tyko kiberpavojai

Kol karantinas buvo uždaręs namuose, 13–15 proc. sumažėjo registruotų vagysčių, bet suaktyvėjo virtualieji pavojai. Kaip informavo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, kibernetinėje erdvėje nuo metų pradžios užfiksuoti 1 652 incidentai, vien per balandį ir gegužę – 766.

Paskelbus karantiną pastebėtas suaktyvėjęs COVID-19 tematikos naudojimas klastočių (angl. phishing) kampanijose. Nustatyta dezinformacijos kampanijų ir kitų, su COVID-19 tema vykdytų, kenkėjiškų veikų – suklastotos elektroninės parduotuvės, reklamuojančios vakcinas, vaistus ar medicinos įrangą.

Emocinė būklė – sunki

Ekspertai ir net policija muša pavojaus varpais dėl prastėjančios visuomenės psichologinės sveikatos. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pareigūnai jaučia, kad dalies žmonių būsena ties riba. Stebima elektroninė erdvė, o joje skelbiami įžeidinėjimai, kaltinimai kelia susirūpinimą. Kaip ir 2008 m. krizės metu, kai žmonės prarado darbus, juos užgulė didesnė nežinomybė dėl ateities, ir ne visi susitvarko su savo emocijomis. Tai gali baigtis net tragiškai. Vien per penkis šių metų mėnesius nužudymo atvejų padaugėjo dešimčia, ir daugiausia visų nužudymų – tragiškai pasibaigę konfliktai artimoje aplinkoje. Dažnai prie to prisideda ir alkoholis.

Tiesa, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, nuo kovo 16-osios iki gegužės 1-osios registruota pustrečio karto mažiau nei pernai apsinuodijimų alkoholiu (304, pernai – net 778), ketvirtadaliu mažiau apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tiesa, apsinuodijimų opioidais padidėjo trečdaliu, bet kanapėmis sumažėjo perpus. Tam galėjo turėti įtakos tai, kad uždarius valstybių sienas sumažėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda.

Tačiau nekokia žinia, kad kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio, rodo tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, pirminiai rezultatai. Valgėme dažniau ir daugiau, o fizinis aktyvumas per karantiną sumenko. Bus blogai, jei tokie įpročiai įsitvirtins ir karantinui pasibaigus.

Pareigūnai jaučia, kad dalies žmonių būsena ties riba. Stebima elektroninė erdvė ir joje skelbiami įžeidinėjimai, kaltinimai kelia susirūpinimą.

Santuokų – 2,5 karto mažiau

Po karantino praėjus devyniems mėnesiams, skirtingai nei Kinijoje, pas mus demografinio sprogimo nesitikima jau vien dėl tos priežasties, kad šeimos pagausėjimą europiečiai moka planuoti.

Tačiau ne paslaptis, kad daug kam nuolatinis buvimas namie su sutuoktiniu ir vaikais tapo rimtu išbandymu. Tad kur kas realiau sulaukti daugiau skyrybų. Bet šiems procesams taip pat reikia laiko, o karantinas gal net sutrukdė atlikti šiuos veiksmus: Statistikos departamento duomenimis, nuo kovo per tris mėnesius šiemet išsiskyrė 1 778 poros, o pernai tuo pačiu metu – 2 364. Tačiau karantinas gerokai pakenkė jaunavedžių planams: per pastaruosius tris mėnesius susituokė vos 1 508 poros, o pernai tuo pačiu laiku – net pustrečio karto daugiau (3 782).

Mokyklos pamodernėjo

Vis dėlto karantinas davė ir teigiamų pamokų. Išbandymą karantinu geriau atlaikė dauguma mokyklų. Per tuos tris mėnesius mūsų mokykla buvo priversta greitesniu tempu perimti daug šiuolaikiškų ugdymo metodų, kurie, tikėtina, neužsimirš ir grįžus į klases.

Mokyklos pagaliau praturtėjo ir įranga: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nupirko ir savivaldybėms paskirstė apie 35 tūkst. kompiuterių, kurie buvo perduoti mokykloms. Karantino metu jie išdalyti vaikams, tačiau tai yra mokyklų nuosavybė.

Mokytis nuotoliniu būdu labai padėjo ir visuomenė, verslininkai. "Tikrai buvo tokia neapsakoma patirtis. Tiek gražių istorijų", – sako Lietuvos Junior Achievement direktorė Andželika Rusteikienė ir pasakoja, kad iniciatyvos "Mokykla namuose" surinkti 1 425 kompiuteriai, kuriuos padovanojo 362 individualūs asmenys ir 59 įmonės.

Svarbus solidarumas

Visuomenė susitelkė ne tik padėti mokykloms. Du iš penkių gyventojų prisidėjo prie socialiai atsakingos veiklos paremdami organizacijas, įmones ar padėdami žmonėms, kuriems reikia pagalbos karantino laikotarpiu, rodo Rinkodaros ir komunikacijos instituto KOG tyrimas.

Kas budėjo Karštojoje linijoje 1808, kas vežiojo maistą senoliams, kas būrė komandas siūlyti sprendimus iš lig šiol nepatirtos situacijos, kas rinko pinigus medikų apsaugos priemonėms įsigyti. Vien iniciatyva "Stiprūs kartu" subūrė net 4 tūkst. savanorių visoje Lietuvoje. Šis Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras karantino piko metu per dieną išpildydavo per 500 žmonių pagalbos prašymų.

Prisiminėme, kad tarp mūsų yra ir kurčiųjų – šalia naujienas skelbiančių asmenų spaudos konferencijose atsirado vertėjai į kurčiųjų kalbą.

Prisiminėme, kad net beveik kas ketvirtas mūsų visuomenės narys – COVID-19 rizikos grupės, tai yra vyresnis nei 60 metų (praėjusią savaitę ši riba pastumta iki 65 metų). Iki karantino stebint viešąją erdvę buvo galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė apie 50 metų. Vyresnių retai matyti ne tik glamūriniuose leidiniuose ir TV laidose – diskriminacija darbo rinkoje, kaip parodė dar prieš karantiną "Swedbank" užsakymu atliktas tyrimas, Lietuvoje prasideda jau net nuo 40-ies.

Akivaizdūs pokyčiai

Ne tik mokytojų ir mokinių – visų kompiuterinis raštingumas per tuos tris mėnesius akivaizdžiai patobulėjo. Buvo sunku įsivaizduoti, kad tiek daug žmonių gali dirbti iš namų. Dalis jų gal galės tai daryti ir pasibaigus karantinui. Daug kas pripažino, kad virtualieji posėdžiai ir pasitarimai buvo ne mažiau efektyvūs, nors trukdavo kur kas trumpiau.

Muzikantai rengė virtualiuosius koncertus, muziejai – virtualiąsias ekskursijas, sporto treneriai – nuotolines treniruotes.

Karantinas privertė daugiau žmonių apsipirkti internetinėse parduotuvėse. Žiniasklaidos planavimo agentūros "Havas Media" tyrimas atskleidė, kad karantino metu prekių internetu pirko 65 proc. gyventojų. Naudodamiesi elektroninės prekybos kanalais maisto produktus dažniau nei iki karantino pradžios pirko net ketvirtadalis gyventojų, o du trečdaliai iš jų planuoja taip apsipirkti ir toliau.

Kaukės ir kas po jomis

Kaukės buvo tapusios įprastiniu kasdienybės atributu, atsirado net jų mados. Nors įprastai jos asocijuojasi su kažkieno noru paslėpti savo tapatybę, karantino metu buvo atvirkščiai – paaiškėjo, kas yra kas.

Kol medicinos darbuotojai neskaičiuodami valandų budėjo prie ligonių, savanoriai neatlygintinai darė kas ką gali, valdininkai jau pirmą karantino mėnesį išsimokėjo premijas už papildomą darbą. Medikai žadėtų priedų dar vis laukia. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Vitalio Nakrošio, jei valstybės tarnyba funkcionuotų efektyviai kaip kad kitose valstybėse, užuot vieniems mokėjus priedus, o kitus išsiuntus į prastovas, valstybės įstaigų, kuriose dėl karantino mažiau darbo, žmones reikėjo nusiųsti dirbti į tas, kurias užgriuvo papildomi darbai.

Šoko ištiktoje visuomenėje krito kaukės. Tikrųjų kaukių ir kitų apsaugos priemonių kainos internete šoko kartais, ir tai susiję su padorumo stoka, o ne rinkos ekonomikos dėsniais apie pasiūlos, paklausos ir kainos santykį. Viena jauna medikė, turėjusi už paaukotus pinigus nupirktas apsaugines priemones pristatyti ligoninei, ketino kokią ir parduoti. O specialiosios tarnybos ėmėsi kelių tyrimų dėl apsauginių priemonių pirkimo iš nepatikimų tiekėjų.

Politikai ir reitingai

Nėra valstybės, kur vyriausybės nesulaukė kritikos dėl veiksmų COVID-19 akivaizdoje, nes tokios staiga užgriuvusios beprecedentės krizės atveju sunku išvengti klaidų. Štai Italijoje mirusiųjų nuo koronaviruso artimųjų skundus dėl netinkamų valdžios veiksmų jau tiria prokurorai. Tačiau daugelio valstybių vyriausybių vadovų, kitų kovos su pandemija priešakyje stovėjusių politikų reitingai augo. Ne išimtis ir Lietuva.

Šoko į viršų pasitikėjimas lig tol vienu nepopuliariausių ministrų Aurelijumi Veryga. Gegužės pabaigoje atliktoje "Baltijos tyrimų" apklausoje jį gerai įvertino 55 proc., o prieš mėnesį – net 63 proc. Premjerą Saulių Skvernelį gerai vertina 59 proc. (prieš mėnesį – 61 proc.).

Šoko į viršų pasitikėjimas lig tol vienu nepopuliariausių ministrų A.Veryga.

Kiek tvarus pagerėjęs valdančiųjų vertinimas, spalį parodys Seimo rinkimai, juolab kad gana neblogai sprendę krizę sveikatos apsaugos srityje, kur kas labiau jie stringa su ekonomikos gaivinimo priemonėmis.

Tačiau kovoje su užgriuvusia krize visuomenė pasigedo Prezidento Gitano Nausėdos indėlio. Nelabai savo vietą joje rado ir opozicija, nesugebėjusi pasiūlyti reikšmingų idėjų, o tik kritikavusi Vyriausybę. Tai irgi jokia naujiena pasaulyje. Nors yra ir kitokių pavyzdžių: Portugalijoje politikai dėl koronaviruso paskelbė paliaubas, opozicija pareiškė, kad tai bendradarbiavimo, o ne oponavimo metas.

Mirtino pavojaus akivaizdoje ilgokai tarsi buvo išnykusi ES. Tarp jos narių vėl iškilo sienos, o bendri sprendimai užstrigo įprastinėje eurobiurokratijoje. Jei ištiktų antroji COVID-19 banga, Baltijos šalys ir Lenkija šią savaitę sutarė veikti labiau koordinuotai. Nors būtų geriausia, kad to visai neprireiktų.

Grįžti į praeitį

Jei kovo 16-ąją, kai prasidėjo karantinas, būtume žinoję, kad jis truks tris mėnesius, turbūt daugelis iš karto būtų paniręs į depresiją. Bet pamažu prisitaikėme prie uždaro gyvenimo, o balandžio viduryje karantinas pradėtas švelninti. Pamažu atsidarė lauko kavinės, parduotuvės, taip visų pasiilgtos kirpyklos, darželiai, galų gale ir valstybių sienos. Nors vis dar mūsų gyvenime labai trūksta teatro, kultūros renginių. Kai pagal populiarumą COVID-19 naujienos didžiausiuose portaluose ėmė užleisti vietą kokios glamūrinės žvaigždės skyryboms, tapo akivaizdu, kad buvęs gyvenimas pamažu grįžta. Paradoksas: svajonės apie ateitį tapo svajonėmis apie praeitį – kad grįžtume į savo gyvenimus iki COVID-19.

Tiesa, visi suvokia, kad pasaulis nebebus toks, koks buvo. Net šiemet sukurtus filmus bus galima atskirti pagal tai, kad juose nebus intymių meilės scenų – kai kurie kino kūrėjai jau skelbia nerizikuosiantys aktorių sveikata.

Išvaduoti gali tik vakcina nuo COVID-19. Beprecedenčiai atvejai: net konkuruojančios farmacijos bendrovės vienijasi jai sukurti. Bet tam reikia laiko. Viso pasaulio padėka ir, neabejotinai, Nobelio premija laukia tų, kuriems tai pavyks.

Kol kas nuo šiandien Lietuvoje – atokvėpis nuo karantino. O gal tyla prieš antrą koronaviruso bangą? Jei ji ištiks, ar būsime geriau jai pasirengę?