Iš pažiūros – paprastas inkilas, kuriame gyvena paukščiai, bet viduje jis slepia išmaniąją įrangą, kuri fiksuoja aplinką.

„Jis turi dvejopą naudą. Pirma, ten gali gyventi paukščiukas, antra – inkilų paprastai nuo medžio niekas nekrapšto ir nežiūri, kas jo viduje. Ant inkilo galinės sienelės montuojama mūsų kurta elektronika, kuri interneto ryšiu siunčia įvairius parametrus“, – pasakojo projekto „Forest 4.0“ vadovas Rytis Maskeliūnas.

Mokslininkai sako, kad technologijų gamtoje prireikė dėl to, kad dažnai neaišku, dėl ko pradeda nykti miškas, o prie kiekvieno medžio po žmogų nepastatysi.

„Galime prijungti prie medžio, pamatuoti, kaip teka jo sultys, kaip jis auga, galime dirvos drėgnumą pamatuoti, jeigu šalia yra upelis, vandens kokybę“, – išmaniojo inkilo funkcijas vardijo mokslininkas.

LNK stop kadras.

Toks inkilas pakeistų tai, ką dabar daro miškininkai, eidami nuo medžio prie medžio.

„Kiekvienais metais – inventorizacija, važinėjame po miškus ir fiziškai juos matuojame arba aprašome. Mes taip pat naudojame šiuolaikines technologijas, tokias kaip lazerinis skenavimas, fotogrametriniai metodai“, – teigė Valstybinės miškų urėdijos (VMU) miškotvarkos direktorius Martas Lynikas.

Inkilai padės aptikti ir nelegalią veiklą. „Pagal garsą galime aptikti kirtimą, galime ten įdėti kamerą ir stebėti gyvūnų judesius, galime stebėti nelegalią veiklą. Ir tai tikrai nėra mokslinė fantastika“, – aiškino projekto vadovas R. Maskeliūnas.

Sistema taip pat fiksuos ir pavojų, pavyzdžiui, užsidegusį ar padegtą mišką. „Jutiklis mūsų inkile aptiks CO2 pokytį ir raportuos nuotolinėje sistemoje“, – paaiškino R. Maskeliūnas.

Dažna problema miškuose – kad nėra ryšio ir neveikia įprasti telefonai. Inkilai padės ir čia, nes jie tarpusavyje sukuria atskirą tinklą. „Forest 4.0“ vadovas teigė, kad tai pagelbėtų net ieškant pasiklydusių žmonių: „Žinodami, kad miške pasiklydo grybautojas, mes galėtume peržiūrėti duomenis ir pažiūrėti, ar nėra pikų. Kadangi tiksliai žinome, kur inkilas yra, mes netgi žinome apytikslę vietą. Kadangi tų inkilų yra ne vienas, galime pabandyti atlikti trianguliaciją ir sužinoti, kuriame miško kvadrate jis (pasiklydęs žmogus, – „Kauno diena“) yra.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokslininkai sugalvojo ir pavadinimą tokiai technologijai – miškų internetas.

„Informacija siunčiama daiktų internetu, šiuo atveju mobiliuoju internetu. Gali būti prijungta daug inkilų ar kitokių jutiklių, kurie keliauja per tam tikrą surinktuvą“, – aiškino technologijos specifiką Kauno technologijos universiteto profesorius Egidijus Kazanavičius.

Pokyčių sistemoje mokslininkai gali pastebėti per keliolika sekundžių.

„Lietuvoje miškai nyksta ir įvairūs kenkėjai užpuola, dėl to CO2 kiekis yra labai svarbus. Panaudodami gana pigią technologiją, galime stebėti [...] bendrą dinamiką, kaip viskas kinta realių laiku“, – teigė prof. E. Kazanavičius.

Miškininkai sako, kad situacija miškuose prastėja, ypač eglynuose. „Pastebėjome, kad liemenų kenkėjai pažeidžia spygliuočius, ypač eglynus, žinoma. Šiaip būklė daugiau mažiau stabili, bet vis tiek dėl klimato kaitos daugėja vėtrų, ekstremumų, didėja temperatūrų minimumai. Medynams visos tos sąlygos, be abejo, atsiliepia, ir ne į gera“, – aiškino VMU atstovas.

Tokia technologija neleidžia ir sukčiauti. Jeigu kas nors sugalvotų pakeisti duomenis ar, pavyzdžiui, slėpti nusikaltimą, sistema viską matytų.

„Neįmanoma nepastebėti, kad kažkas galbūt pakeitė parametrus ir nustatė kitokį stebėjimą; vietoje gaisro, pakeitė, kad gaisro nebuvo“, – paaiškino projekto „Forest 4.0“ vadovas.

Anot mokslininkų, Lietuvos miškus sujungti į miškų internetą būtų galima jau dabar.