Pirmą kartą per paskutinįjį dešimtmetį sumažėjo gynybai skiriamos lėšos. Šiais metais Krašto apsaugos ministerijai skiriama beveik 170 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Taigi šių metų gynybos biudžetą sudarys kiek daugiau nei 1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) - 1163 mln. litų.

„Pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę BVP dalį tarp NATO šalių esame tarp paskutiniųjų, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. – Toks finansavimas neleidžia kariuomenei eiti pirmyn ir plėtoti šiuolaikinius pajėgumų, kurie užtikrintų mūsų saugumą ir įsipareigojimų sąjungininkėms įgyvendinimą“.

NATO valstybių gynybos išlaidos sudaro vidutiniškai 2 proc. BVP. Lietuvoje niekuomet nebuvo pasiektas toks gynybos finansavimo lygis, tačiau didėjant vidaus produktui, absoliutus gynybos biudžeto dydis augo.

Bus tęsiami anksčiau pradėti ilgalaikiai įsigijimo projektai

„Šalies gynyba grindžiama ilgalaikiu planavimu, todėl turime tęsti dar ankščiau pradėtus įsigijimo projektus. Siekdami suderinti poreikius ir galimybes, mažinsime išlaidas personalui ir išlaidas projektams, tiesiogiai nesusisijusiems su gynyba. Turimi finansai mums neleidžia pradėti naujų įsigijimų, skirtų kariuomenės plėtrai. Pagrindinis tikslas 2009 metais – „išgyventi“ palaikant esamus pajėgumus“, – sakė ministrė R. Juknevičienė.

Dėl lėšų trūkumo 2009 metais mažiau skiriama lėšų investiciniams projektams ir bus mažiau perkama ginkluotės ir karinės įrangos – lengvosios ginkluotės, stebėjimo bei nuotolio matavimo prietaisų. Šie planuoti įsigijimai bus atidėti vėlesniam laikui. Iš viso šiais metais, palyginti su 2008-aisiais, ministerija 25,1 mln. Lt, arba 8,6 proc., sumažino asignavimus sandoriams (t.y. ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo ir investiciniams projektams).

Mažinamos išlaidos tiesiogiai su gynyba nesusijusiems projektams

Atsižvelgdama į tai, kad mažinamas gynybos biudžetas, Krašto apsaugos ministerija 2009 metų asignavimus išlaidoms, palyginti su 2008 metais, mažina 89,6 mln. Lt, iš jų: 6 proc. mažina asignavimus, skirus personalui išlaikyti, ir 16,7 proc. – asignavimus eksploatacinėms išlaidoms.

Mažinant išlaidas eksploatacijai, mažinamos lėšos skiriamos ryšių paslaugoms – 7,5 proc., transporto paslaugoms – 20,8 proc. Per pusę sumažinti asignavimai ir kitoms prekėms įsigyti, iš jų asignavimai reprezentacinėms prekėms, palyginti su 2008 metais, sumažinti 50 proc. Tai taip pat mažinamos išlaidos komandiruotėms – 24,8 proc., pastatų remontui – 68,8 proc., spaudos prenumeratai – 60 proc., kitiems išlaidų straipsniams – vidutiniškai 8,9 proc.

Taip pat beveik apie milijoną litų mažinamos išlaidos viešiesiems ryšiams ir lėšos nevyriausybinių organizacijų projektams, susijusiems su pilietiniu ir patriotiniu ugdymu, remti.

Labiausiai 2009 metais, palyginti su praėjusiais metais sumažintos investicijos į infrastruktūrą – 14 mln. litų, arba 33 proc. Įsigijimų srityje atsisakyta projektų, kurie tiesiogiai nesusiję su gynybos pajėgumų stiprinimu: atsisakyta įsigyti dalies administracinio transporto, ūkinio inventoriaus ir organizacinės įrangos.

2007 metais Lietuva, kurios gynybos išlaidos tuo metu sudarė 1,18 proc. BVP, pagal išlaidas gynybai tarp 26 NATO valstybių (neįskaitant Islandijos, kuri neturi kariuomenės) buvo 22-oji.

Tais pačiais metais Lietuvos kaimynės Latvijos išlaidos gynybai sudarė 1,61 proc. BVP, o Estijos –1,62 proc. Nuo 2005 metų Lietuvos gynybai skirta procentinė BVP dalis nuolat mažėjo. 2005 metais Lietuvos gynybos išlaidos sudarė 1,23 proc. BVP, 2006 ir 2007 metais – 1,18 proc., 2008 metais – 1,12 proc.

2009 metais tęsiami pagrindiniai ilgalaikiai krašto apsaugos sistemos (KAS) plėtros projektai

Ilgojo nuotolio radarai

Vienas didžiausių projektų, kuris bus tęsiamas ir šiais metais – Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemos tobulinimo projektas, pradėtas 2007 metais. Pagal jį iki 2015 metų planuojama įsigyti du ilgo nuotolio radarus, pakeisiančius dabar naudojamą pasenusią sovietų gamybos radiolokacinę techniką, ir sukurti nacionalinę oro erdvės sistemą, kuri būtų integruota į NATO oro gynybos sistemą.

Taktiniai transporto lėktuvai

Iki kitų metų planuojama visiškai atsiskaityti su bendrove „Alenia Aeronautica“ pagal sutartį, susijusią su trijų lengvųjų taktinių lėktuvų C-27J „Spartan“ įsigijimu, kurią 2006 metais Lietuvos kariuomenė pasirašė su Italijos bendrove „Alenia Aeronautica“. Pagal šią sutartį bendrovė įsipareigojo perduoti Lietuvai tris transportinius lėktuvus „Spartan“, atsarginių detalių, logistinės įrangos, taip pat paruošti lėktuvų pilotus ir techninį personalą. Iki šiol Lietuva jau gavo du „Spartan“ lėktuvus, o iki 2009 metų pabaigos planuojama gauti ir trečią.

Laivai minininkai ir patruliniai laivai

Įgyvendindama 2006 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, KAM šiais metais tęs laivų minininkų ir patrulinių laivų įsigijimo projektus. 2007 metų balandį Lietuva ir Danija pasirašė sutartį dėl trijų daugiafunkcinių „Standart Flex 300“ klasės patrulinių laivų ir laivų pabūklų pardavimo Lietuvai. Pagal šią sutartį pirmasis patrulinis laivas Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms buvo perduotas praėjusių metų gegužės pabaigoje, šių metų sausį Klaipėdoje prisišvartavo jau antrasis laivas, trečiąjį laivą planuojama gauti iki 2010 metų.

Pagal 2008 metų Lietuvis krašto apsaugos ministerijos ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos susitarimą, Lietuva iki 2011 metų planuoja įsigyti du JK karališkojo laivyno HUNT klasės laivus ir laivų modernizavimo paslaugas. Šie du laivai pakeis dabar naudojamus „Lindau“ klasės minų paieškos laivus.

Patruliniai ir minų paieškos laivai užtikrins Lietuvos kaip priimančiosios šalies paramą sąjungininkėms, jei reiktų priimti jų pastiprinimą krizės atveju, taip pat padės įgyvendinti kitus KAS uždavinius: užtikrinti Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolę ir gynybą, užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenitetą, taip pat vykdyti paieškos ir gelbėjimo jūroje darbus.

Nauji laivai minininkai bus priskirti NATO greitojo reagavimo kovos su minomis junginiui ir pakaitomis bei rotuodamiesi su kitų NATO šalių laivais dalyvaus šio junginio minų paieškos ir išminavimo operacijose. Lietuva kaip NATO narė dalyvauja NATO pajėgų planavimo procese ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis specializuojasi išminavimo srityje, t.y. plėtoja pajėgumus, kurie būtų NATO išminavimo pajėgų dalis.

Daugiafunkcinės transporto priemonės ir šaulio ginkluotė

Šiais metais KAM taip pat planuoja baigti 2007 metais pradėtus daugiafunkcinės paskirties šarvuotų PLS tipo sunkvežimių įsigijimo ir šaulio ginkluotės atnaujinimo (automatinių šautuvų ir pistoletų įsigijimo) projektus.