Kokiu tikslu būsimam kariui užduodami klausimai: ar mėgsti skinti gėles ir ar norėtum būti gėlininku? Tam, kad būtų iššifruota jo seksualinė orientacija, nes gėjai kariuomenėje nepageidaujami? Kariškiai pripažįsta, kad tokių nepriima dėl seksualinio pasirinkimo sutrikimų, o gėjai šauktinių atrankoje įžvelgia diskriminaciją.

Eilėje – 5 valandas

Klaipėdos regiono Komplektavimo ir karo prievolės skyriuje – šauktinių apgultis. Kone visą dieną eilėje laiką gaištantys jaunuoliai negaili karčių žodžių naujajai atrankos tvarkai.

Prie Vytauto gatvėje įsikūrusio Karo prievolės skyriaus laiptų būriavęsi vaikinai "Klaipėdos" žurnalistams pasakojo, kad jau nuo pirmųjų žingsnių armija jiems gerų įspūdžių nepaliko.

"Penkias valandas laukiame. Vien psichologo teko laukti dvi valandas. Buvo pasakyta, kad šis specialistas gali priimti tik pietų metu. Taip pat buvo paaiškinta, kad nėra ir psichiatro. Esame čia nuo 8 val. ryto", – piktinosi iš visos apskrities suvažiavę jaunuoliai.

Iš toliau atvykęs jaunimas replikavo, kad į namus sugrįš tik vėlyvą vakarą. Kiti gi sugebėjo net prisnūsti koridoriuje, nes patekti į specialistų kabinetus nebeturėjo vilties.

Paklausti, ar nori į armiją, jaunuoliai vienbalsiai tarė, kad nenori tarnauti tėvynei.

"Vaikų norime, šeimos norime. Kas čia norės į tą armiją?" – savo nuomonę išpyškino klaipėdietis Edgaras.

Surado net Švedijoje

Kalbinti jaunuoliai aiškino atvykę į sveikatos patikrinimą iš anksto nesuplanavę jokių gudrybių, kad išvengtų karinės tarnybos. Tik vienas kitas slapčia vylėsi, kad dėl sveikatos jam pavyks išvengti kariškų aulinių.

"Aš sergu bronchine astma, pažiūrėsime, ką pasakys medikai. Tačiau būtų labai gaila, jei tektų mesti darbą. Mane ką tik priėmė dirbti į keltą  bandomajam laikotarpiui keleivių aptarnavimo srityje. Galiu juk visam laikui netekti darbo – kas laikys mano vietą devynis mėnesius, kol tarnausiu?" – kalbėjo 23 metų Romas.

Kitas 25 metų klaipėdietis susirūpinęs aiškino, kad kaip tik dabar ėmė siekti karjeros ir štai gavo šaukimą prisistatyti į atrankos skyrių.

"Dirbu bananų nokintoju. Galvoju apie karjeros laiptus", – išdidžiai pareiškė specialistas.

21-nerių Andrius, specialiai parskridęs iš Švedijos į Klaipėdą, tikino, jog dėl to, kad jis pašauktas į kariuomenę, darbo neteks dar keturi lietuviai.

"Švedijoje klojame plyteles, esu brigados vadovas. Turime užsakymų. Brigada be savo vadovo negali dirbti. Šaukimas buvo atsiųstas į darbovietę, surado mane net ir Švedijoje", – pasakojo Andrius.

Pats atsisakys tarnauti

Klaipėdietis Gintaras tikino sąmoningai atvykęs į šauktinių atranką, nors žada oficialiai atsisakyti tarnauti.

"Aš pereisiu visą komisiją, atliksiu visas užduotis. Tačiau surinkęs įvertinimus, žadu oficialiai atsisakyti tarnauti armijoje. Geriau jau baudą mokėsiu. Žiūrėsime, kuo baigsis. Jie juk turės man kažką atsakyti", – tikino vaikinas.

Toks jaunuolio pasirinkimas jam gali kainuoti ne tik baudą, bet ir baudžiamąją bylą.

Už piliečių neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų gali būti paskirta 144–289 eurų administracinė bauda.

O už vengimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Patirs nuostolių

Su žurnalistais panorę bendrauti jaunuoliai tikino, kad jų gyvenimą kariuomenė veikiausiai pakoreguos į blogąją pusę.

"Man įdomu, ar valstybė man kompensuotų nuostolius už tai, kad mesčiau perspektyvų darbą? Galbūt aš prarasiu šansą įsitvirtinti gyvenime ir tapsiu pašalpų iš valstybės prašytoju. Kodėl būtent tokie žmonės verčiami laužyti savo likimą, o ne tie, kurie neturi ką veikti ir neturi kur savo energijos dėti?" – kalbėjo 25 metų klaipėdietis.

Pasirodo, prašymą atidėti tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos žmogaus interesams galima pateikti specialiai komisijai. Tačiau ar ji įvertins jaunuolio pateiktus argumentus jo naudai, kol kas nėra aišku.

"Ar norėjai būti mergina?"

Į atranką atvykusiems šauktiniams tenka ne tik visapusiškai pasitikrinti sveikatą, bet ir atsakyti į tris šimtus klausimų specialiame psichologijos teste. Po pokalbio su psichologu dar tenka pabendrauti su psichiatru.

"Mane nustebino klausimas, ar aš mėgstu skinti gėles? Teste dar buvo klausiama, ar norėčiau būti gėlininku? Kažin ką siekiama išsiaiškinti tokiais klausimais?" – spėliojo jaunuolis.

Būrelis klaipėdiečių ėmė garsiai svarstyti, ar tik nemėginama išsiaiškinti jų seksualinės orientacijos.

"Taip pat buvo klausimas ar niekada nenorėjau būti mergina? Ar nejaučiu, kad mano siela palieka kūną?" – stebėjosi kitas jaunuolis.

Siekia iššifruoti

Klaipėdos šaukimo punkte ne vieną dešimtmetį dirbantis psichiatras Kęstutis Ramanauskas neslėpė, kad testu iš dalies gali būti mėginama išsiaiškinti šauktinio seksualinę orientaciją.

"Juk tokiais klausimais galima išsiaiškinti daug dalykų apie žmogaus charakterį ar švelnų būdą. Reikia išsiaiškinti, ar sugebės žmogus ištarnauti devynis mėnesius. Ne visi sugeba ir ne visi ištveria iki galo", – sakė gydytojas.

Tai, kad psichologinio testo klausimyne yra klausimų apie gėles ar norą būti moterimi, K.Ramanausko visai nestebina.

"Tai visose NATO šalyse naudojamas atrankos testas. Tik jis išverstas pažodžiui iš anglų kalbos. Ne medikas vertė šiuos klausimus. Jis visose šalyse vienodas", – tikino specialistas.

Psichiatras atskleidė, kad atrankos metu žmogus vertinamas pagal dešimt charakterio savybių.

"Viena jų – moteriškumas ar vyriškumas. Ką reikštų klausimas apie gėles? Žinoma, moteriškumą. O tokių klausimų yra daug, jie paslėpti, kai kur kartojami. Aukšto intelekto žmogus sugebės atskirti, kas yra paslėpta, žemo intelekto – net nepastebi", – paaiškino psichiatras.

Paklausus, ar iš tiesų kariuomenė filtruoja netradicinės seksualinės orientacijos asmenis, medikas patikino, kad būtent tai ir vyksta.

"Jūs klausimu pataikėte į dešimtuką. Po pirminės informacijos, kurią suteikia testo atsakymai, aš mėginu atidžiau paanalizuoti žmogų. Ne tik žiūriu, kurioje ausyje auskarą segi", – tvirtino K.Ramanauskas.

Paklausus, kuo blogi seksualinių mažumų atstovai, psichiatras rėžė, kad jie armijai nėra tinkami.

"Pagal tai aš juos ir nurašau. Nors sakoma, kad ligos nėra, bet ji yra. Psichoelgesio sutrikimai yra ne ta orientacija. Nors kiti kitaip mano. Juk toks žmogus bus patyčių objektas kariuomenėje ir jis neištarnaus visų devynių mėnesių", – rėžė psichiatras K.Ramanauskas.

Į tarnybą – per teismus

Atidesnio dėmesio sulaukia vaikinai, o ne merginos. Esą vyriško charakterio jaunuolės nelabai ir domina specialistus. Tik štai dėl netradicinės orientacijos vaikinų medikai pluša išsijuosę.

"Kas kariuomenėje dėtųsi?" – pastebėjo medikas.

Tiesa, pasitaiko kuriozinių situacijų. Viena 46 kilogramus sverianti mergina tiek užsispyrė žūtbūt patekti į armiją, kad jos neatkalbėjo net medikų grasinimai, jog pakenks savo sveikatai.

Liaunutė ir nedidukė mergina tikino, kad ištvers naktinius žygius su 35–40 kilogramų kuprine ant nugaros. Nors medikai ir aiškino, kad neįmanoma ištverti tokių krūvių, nes, nešdama beveik savo svoriui prilygstantį krovinį, ilgainiui mergina susigadins sąnarius ir stuburą.

O štai kita dailiosios lyties atstovė į armiją taip norėjo, kad teismui apskundė atrankos komisijos sprendimą nepriimti jos tarnauti tėvynei.

Itin aikštinga ir ne itin aukšto intelekto kandidatė siekė, kad teismas leistų jai tarnauti armijoje. Tačiau specialistai pabrėžė, jog armijoje būtina turėti paklusnumo vadovybės įsakymams bruožą, o šioji kandidatė savo charakteriu galėtų tik sukelti nepasitenkinimą ir nuolatinę įtampą.

Nori tarnauti bedarbiai

Jei dauguma dirbančiųjų kratosi tarnybos, kas gi veržiasi į kariškių gretas?

Įvairiausi asmenys, dažniau neturintys darbo ar kitų užsiėmimų. Būna tokių, kuriuos atlydi ašarojančios mamos, prašydamos, kad tik vaikus priimtų į kariuomenę.

"Esą trys kartos tarnavo, kaip čia anūkas netinka? Gėda ir negarbė. Senelis – tremtinys, kariškis, tėvas – kariškis, na, ir sūnus turi būti kariškiu. O, pasirodo, netinka kariuomenei", – istoriją prisiminė K.Ramanauskas.

Tiesa, tarnybą visiems laikams tenka pamiršti tiems, kurių intelekto lygis riboja adaptacijos galimybes.

"Ir tokių pasitaiko daug. Bet įdomu, kad tokie kaip tik ir veržiasi į kariuomenę. Kokia stipri jų motyvacija, kad net stebina. Pasitaiko tokių, kurie atvyksta turėdami psichikos sutrikimų dėl polinkio į alkoholizmą", – pastebėjo medikas.

Paklausus, ar įmanoma apsimesti sergančiu priklausomybe narkotikams ar alkoholiui, K.Ramanauskas atrėžė, kad specialistų jaunuoliams nepavyks apmulkinti.

"Aš psichiatrijoje dirbu 40 metų", – tikino psichiatras.

Kone kas antras jaunuolis nesugeba atlikti aritmetinių veiksmų, nežino net daugybos lentelės ar valstybių, su kuriomis Lietuva ribojasi.

Abstraktaus mąstymo sąvoka dabartiniam jaunimui apskritai nežinoma.

"Paklausus, ką reiškia patarlė "Priėjo liepto galą", išgirdau atsakymą, kad lieptas tiesiog buvo labai trumpas. Patarlė "Kiek vilką bešertum, jis vis tiek į mišką žiūri" jaunimui nesuprantama. Paklausiau, ar gyvenime tokios patarlės negalima pritaikyti, o išgirdau atsakymą, kad gyvenime tų vilkų nėra", – pasakojo medikas.

Tik asmens tyrimo dalis

Seksualinė orientacija – itin opi ir subtili tema. Už seksualines mažumas kovojantieji turėtų sunerimti ne dėl paradų rengimo, o dėl to, kodėl kariuomenėje nepageidaujami gėjai. Atrodytų, kad ir jie turėtų teisę lygiomis teisėmis tarnauti tėvynei. Tačiau ar jie veržiasi?

Dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pavaduotoja kapitonė Adriana Vinklerytė išaiškino, kad netradicinė seksualinė orientacija nėra liga.

Tačiau čia pat specialistė pabrėžė, kad seksualinio pasirinkimo sutrikimai neabejotinai užkirs kelią tarnybai.

"Medicininiu požiūriu, vadovaujantis tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, pati seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu ar liga. Tačiau jei asmeniui nustatyta suaugusiojo elgesio ir asmenybės sutrikimų, kurie, pagal tarptautinę klasifikaciją tarp kitų sutrikimų apima ir lyties tapatumo sutrikimus, seksualinio pasirinkimo sutrikimus, asmuo gali būti pripažintas netinkamu karo tarnybai, kaip ir dėl kitokių psichikos ir elgesio sutrikimų", – pabrėžė kapitonė A.Vinklerytė.

Tai išaiškinta krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtinta Ekspertinių išvadų lentele.

Pasak A.Vinklerytės, Karinės medicinos ekspertizės metu naudojamas psichologinio tyrimo klausimynas yra psichologinio asmens tyrimo dalis, skirta išsiaiškinti galimus tiriamojo asmenybės, elgesio, psichologinės raidos, emocijų ir kitus sutrikimus, o ne jo seksualinę orientaciją.

"Be to, tinkamumas karo tarnybai nėra ribojamas ar kitaip diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos, taip pat Karo prievolės įstatymas nenumato atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo dėl seksualinės orientacijos", – aiškino specialistė.

Komentaras

Vladimiras Simonko

Lietuvos gėjų lygos vadovas

Apie šį klausimyną man yra žinoma nuo 2004 metų. Tačiau jo negaliu gauti, kad pamatyčiau savo akimis ir įvertinčiau – Krašto apsaugos ministerija jo mums neduoda, aiškina, kad tai vidinis dokumentas. Labai gerai, kad apie tai bus pagaliau prabilta viešai. Viena mūsų lygos narė pranešė, kad jai darbinantis į krašto apsaugos tarnybą buvo užduodami panašūs klausimai, kurie gali parodyti žmogaus lytinę orientaciją. Jei tai yra daroma, man kyla klausimas – kokiu tikslu renkama ši informacija? Ir kas bus, jei paaiškės, kad asmens lytinė orientacija yra homoseksuali ar biseksuali? Ar tai reiškia, kad žmogus neteks teisės tarnauti armijoje? O gal jam bus kariuomenėje paskirtos gėlininko pareigos, galbūt jis karo tarnyboje mėgins rengtis moteriškais rūbais? Aš ironizuoju, o kalbant rimtai, toks klausimynas, mano manymu, yra diskriminuojantis. Krašto apsaugos sistema yra labai uždara, mes ne kartą prašėme KAM vadovybės sutvarkyti Karių etikos kodeksą. Jame turi būti aiškiai parašyta, kad negali diskriminuoti žmogaus dėl lytinės orientacijos. Bet KAM šiam prašymui priešinasi, nors Lygių galimybių tarnybos kontrolierė pateikė rekomendacinę išvadą, kad kario etikos kodeksas turėtų būti papildytas. Todėl peršasi išvada, kad KAM atsainiai žiūri į šį klausimą ir kada nors jis iškils kaip probleminis. Juk yra nemaža dalis tokių asmenų, kurie tarnauja NATO partnerių šalyse. Išeitų, kad tai yra nesaugu. Pavyzdžiui, JAV ar Kanados kariuomenėje yra visiškai priešinga situacija. Kas tuomet bus atvykus tokiems kariams į Lietuvą? Mūsų kariai kitos šalies kariuose įžvelgs priešą, užuot juose matę partnerius. Tokiu atveju prasidėtų karas tarpusavyje, o ne su bendru priešu. Tik Turkijos kariuomenėje bandoma nustatyti lytinę orientaciją ir dėl to buvo nusiskundimų, kad tokie žmonės nepatenka į kariuomenę. Tačiau Turkija mums – ne pavyzdys, šioje šalyje dar toli iki europinių standartų.