- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialinių tyrimų centras teigia, kad Lietuvoje 2050 metais gali gyventi 3 mln. žmonių, tačiau tam būtina jau dabar imtis demografinės politikos priemonių ir nebijoti įsileisti imigrantų. Teigiama, kad Lietuva kasmet praranda 12–15 tūkst. gyventojų ir prognozuojama, kad 2050 metais vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriumi Boguslavu Gruževskiu.
– Ką daryti, kad Lietuvos populiacija nustotų mažėti?
– Priežastys yra dvi. Viena priežastis yra neišvengiama – mirčių ir gimimo skirtumas. Pas mus vis labiau dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. Dabar skaitlingiausia gyventojų grupė yra gyventojai, kurių amžius 57–62 metai. Ateityje ši amžiaus grupė didės, artės prie vyresnio amžiaus grupių, kur mirtingumas – dar didesnis, o gimstamumas pas mus yra nepakankamas. Dėl to skirtumo, kad miršta daugiau nei gimsta, mes kiekvienais metais prarandame apie 12–15 tūkst. žmonių. Kiti 10–20 tūkst. gyventojų prarandame dėl emigracijos – išvykstančiųjų yra daugiau nei atvykstančiųjų. Tačiau šie procentai pasikeitė ir nuo 2019 metų pas mus emigracinis praradimas sumažėjo ir faktiškai išnyko. Pas mus daugiau atvyksta negu išvyksta. Tokiu būdu praradimas gaunasi dėl dėl natūralių pokyčių – miršta daugiau nei gimsta. Migracija šiandien viską keičia. Anksčiau dėl migracijos prarasdavome dar daugiau, iki 30 tūkst. gyventojų kiekvienais metais. Dabar migracija užtikrino, kad mes turime didėjantį gyventojų skaičių Lietuvoje.
– Kalbant apie pačią žmonių iš Lietuvos emigraciją, ji vis tiek kažkokia yra. Ar mums dar reikėtų grįžti prie emigracijos klausimo ir kažkaip mąstyti, kaip ją stabdyti?
– Absoliučiai. Pagrindinė problema yra, kad iš Lietuvos vis dar išvyksta apie 20 tūkst. žmonių. Tai yra kategoriškai per didelis skaičius. Iš vienos pusės reikia suprasti, kad laisvas gyventojų judėjimas yra didelis demokratinės šalies laimėjimas, kad žmonės gali laisvai judėti, gyventi, kur nori, kurie nori mokytis, kurti šeimą. Tačiau iš kitos pusės – kiekvienais metais prarasti 20 tūkst. žmonių yra per didelis, per brangus praradimas Lietuvai. Lietuvoje sąlygos labai pasikeitė. Yra labai daug teigiamų pokyčių. Tačiau darbai turi būti vykdomi dar rimčiau visose srityse, kalbant tiek apie darbo apmokėjimo sistemas, tiek bendrojo ugdymo sistemas. Mums naudingas sveikas skaičius būtų apie 5–10 tūkst. emigrantų. Labai norėtųsi, kad didėtų reemigracija. Žinome, kad tikrai ne visi žmonės gerai integravosi užsienyje. Būtina ieškoti būdų ir stiprinti reemigracijos tendencijas, sistemizuoti ir ieškoti būdų, kaip į Lietuvą pritraukti imigrantus iš kitų šalių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar nereikėtų grįžti prie gimstamumo skatinimo klausimo? Galbūt valdžia galėtų taikyti dar dosnesnes priemones jaunoms šeimoms?
– Galima ir toliau dirbsime stiprindami jaunos šeimos padėtį. Svarbiausia ne tiek turėti vaiką, kiek efektyviai jį ugdyti. Taip pat būtina pasirūpinti turimais vaikais. Mes tik neseniai apribojome Lietuvoje vaikų skurdą. Švietimo sistemoje labai atsiliekame. Manau, kad tai yra pagrindinė investicija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainos kariai demonstravo Lietuvoje įgytas žinias ir įgūdžius
Antradienį Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone, pratybomis baigtas septynias savaites trukęs Pėstininkų skyriaus vado kursas, skirtas į Lietuvą atvykusiems Ukrainos kariams. ...
-
Ukrainiečiams keičiant vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje nebereikės laikyti egzamino
Ukrainiečiams keičiant A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje nebereikės laikyti egzamino, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...
-
Prieš Lietuvos įmones ir įstaigas – kibernetinės atakos: atsakomybę prisiima rusų programišiai
Ne viena didelė Lietuvos įmonė, taip pat kai kurios valstybės įstaigos, antradienį patyrė paskirstytas paslaugos trikdymo atakas (angl. Distributed Denial of Service, DDoS), dalis kibernetinių išpuolių vykdyti iš Rusijos. ...
-
Pernai per 1,3 mln. šalies gyventojų mokėsi švietimo įstaigose arba savarankiškai1
Pernai per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų mokėsi formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose arba savarankiškai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
N. Grunskienė: bylose pagal pranešėjų informaciją nustatyta žala – per 86 mln. eurų1
Iš viso per ketverius metus pagal pranešėjų pateiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai, teismui perduotose bylose nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinta daugiau kaip 86 mln. eurų, sako generalin...
-
Aplinkosaugininkai apie nudistų akibrokštą rezervate: tai yra sociopatija7
Nudistų akibrokštas pribloškė aplinkosaugininkus – nuogaliai pasigamino nelegalų užrašą „Nudistų pliažas“ ir ne tik įsmeigė jį pajūryje, bet net įsibrovė į rezervato teritoriją. ...
-
Benamiui už šiukšlinimą – tik bauda11
Benamiai – laisvi žmonės, eina, kur nori, miega, kada nori. Laisvoje šalyje tai nėra draudžiama. Neleistina tik šiukšlinti, nes teritorijos valymas – visų mūsų mokesčiais apmokamas darbas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu
Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
VAT vadas apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje: tai didžiausias profesinis iššūkis9
Ruošiantis liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) savo amato moko į pagalbą pasitelktus karius, kitus vidaus reikalų sistemos pareigūnus. ...
-
Jau šį savaitgalį – jubiliejinė Gargždų miesto šventė4
Šį ketvirtadienį, birželio 1-ąją, prasidės šventiniai 770-ojo Gargždų miesto gimtadienio renginiai, kurie tęsis keturias dienas – iki pat sekmadienio. Šiandien išsami jų programa pristatyta Gargždų parke, kur ir vy...