– Ką daryti, kad Lietuvos populiacija nustotų mažėti?

– Priežastys yra dvi. Viena priežastis yra neišvengiama – mirčių ir gimimo skirtumas. Pas mus vis labiau dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. Dabar skaitlingiausia gyventojų grupė yra gyventojai, kurių amžius 57–62 metai. Ateityje ši amžiaus grupė didės, artės prie vyresnio amžiaus grupių, kur mirtingumas – dar didesnis, o gimstamumas pas mus yra nepakankamas. Dėl to skirtumo, kad miršta daugiau nei gimsta, mes kiekvienais metais prarandame apie 12–15 tūkst. žmonių. Kiti 10–20 tūkst. gyventojų prarandame dėl emigracijos – išvykstančiųjų yra daugiau nei atvykstančiųjų. Tačiau šie procentai pasikeitė ir nuo 2019 metų pas mus emigracinis praradimas sumažėjo ir faktiškai išnyko. Pas mus daugiau atvyksta negu išvyksta. Tokiu būdu praradimas gaunasi dėl dėl natūralių pokyčių – miršta daugiau nei gimsta. Migracija šiandien viską keičia. Anksčiau dėl migracijos prarasdavome dar daugiau, iki 30 tūkst. gyventojų kiekvienais metais. Dabar migracija užtikrino, kad mes turime didėjantį gyventojų skaičių Lietuvoje.

– Kalbant apie pačią žmonių iš Lietuvos emigraciją, ji vis tiek kažkokia yra. Ar mums dar reikėtų grįžti prie emigracijos klausimo ir kažkaip mąstyti, kaip ją stabdyti?

– Absoliučiai. Pagrindinė problema yra, kad iš Lietuvos vis dar išvyksta apie 20 tūkst. žmonių. Tai yra kategoriškai per didelis skaičius. Iš vienos pusės reikia suprasti, kad laisvas gyventojų judėjimas yra didelis demokratinės šalies laimėjimas, kad žmonės gali laisvai judėti, gyventi, kur nori, kurie nori mokytis, kurti šeimą. Tačiau iš kitos pusės – kiekvienais metais prarasti 20 tūkst. žmonių yra per didelis, per brangus praradimas Lietuvai. Lietuvoje sąlygos labai pasikeitė. Yra labai daug teigiamų pokyčių. Tačiau darbai turi būti vykdomi dar rimčiau visose srityse, kalbant tiek apie darbo apmokėjimo sistemas, tiek bendrojo ugdymo sistemas. Mums naudingas sveikas skaičius būtų apie 5–10 tūkst. emigrantų. Labai norėtųsi, kad didėtų reemigracija. Žinome, kad tikrai ne visi žmonės gerai integravosi užsienyje. Būtina ieškoti būdų ir stiprinti reemigracijos tendencijas, sistemizuoti ir ieškoti būdų, kaip į Lietuvą pritraukti imigrantus iš kitų šalių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nereikėtų grįžti prie gimstamumo skatinimo klausimo? Galbūt valdžia galėtų taikyti dar dosnesnes priemones jaunoms šeimoms?

– Galima ir toliau dirbsime stiprindami jaunos šeimos padėtį. Svarbiausia ne tiek turėti vaiką, kiek efektyviai jį ugdyti. Taip pat būtina pasirūpinti turimais vaikais. Mes tik neseniai apribojome Lietuvoje vaikų skurdą. Švietimo sistemoje labai atsiliekame. Manau, kad tai yra pagrindinė investicija.