Jos duomenimis, šalyje veikia keturios–penkios grupės, „kurių atstovai vadovaujasi antivalstybinį ekstremizmą propaguojančio „suverenų“ judėjimo idėjomis“, iš viso jose veikia apie 500 Lietuvos gyventojų.

„Labai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvose Lietuvoje kils agresyviai nusiteikusių „suverenų“ konfliktų su valstybės institucijomis ir policijos pareigūnais“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad Lietuvoje „suverenų“ judėjimas pradėjo populiarėti per COVID-19 pandemiją, nes sukėlė iliuziją, kad tampant „suverenais“ ir atsisakant piliečio pareigų galima išvengti pandemijos ribojimų.

Anot ataskaitos, „suverenų“ grupių Lietuvoje lyderiai aktyviai įgyvendina „suverenų“ idėjas, populiarina jas socialiniuose tinkluose ir kelia konfliktus su valstybės institucijomis.

Dėl šių įsitikinimų „suverenai“, neatmestina, taps Lietuvai priešiškų valstybių manipuliavimo objektu.

„Socialiniuose tinkluose „suverenai“ demonstruoja, kaip nutraukia ryšius su Lietuvos institucijomis, bando naudoti savo pagamintus „dokumentus“ ir lenteles vietoje valstybinių automobilių numerių, vykdo prieš institucijas nukreiptą „popierinį terorizmą“. Kai kurie „suverenai“ Lietuvoje pasižymi agresyvia retorika ir linkę nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“, – rašoma dokumente.

Jame atkreiptas dėmesys, kad dalis šios grupės atstovų teigiamai vertina Sovietų Sąjungą ir yra ideologiškai palankūs Rusijos ir Baltarusijos režimams, jie prisistato LTSR piliečiais, Sovietų Sąjungą vadina „tikra“ valstybe, o po jos žlugimo nepriklausomybę atkūrusias valstybes, taip pat ir Lietuvą, laiko „neteisėtomis Vašingtono korporacijomis“.

„Dėl šių įsitikinimų „suverenai“, neatmestina, taps Lietuvai priešiškų valstybių manipuliavimo objektu“, – teigiama grėsmių vertinime.

Vis dėlto Lietuvos žvalgyba prognozuoja, kad artimiausiu metu „suverenų“ skaičius neturėtų didėti, o jie patys neįgis svaresnės įtakos Lietuvos visuomeniniams procesams.

„Panaikinus pandemijos ribojimus išnyko svarbus tariamas motyvas tapti „suverenu“. Norą tapti „suverenu“ mažina ir esamų „suverenų“ nesėkmingi bandymai įrodyti, kad „suverenų“ idėjos gali būti sėkmingai įgyvendintos. Nuosekliai laikantis „suverenų“ idėjų neįmanoma išvengti konfliktų su valstybės institucijomis“, – pabrėžia žvalgybos tarnybos.

„Suverenų“, taip pat „gyvų žmonių“, „laisvų žmonių“ judėjimas kilo JAV XX amžiaus antrojoje pusėje, vėliau išplito kitose valstybėse.