Lietuvoje gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau nerimą kelia išliekantis didelis vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas, Seime pristatydamas Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą pažymėjo jos pirmininkas Juozas Pundzius.

„Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo ir reikia tuo pasidžiaugti, tai nuteikia šiek tiek optimistiškai“, - ketvirtadienį sakė J.Pundzius. Sveikatos tarybos vadovas pastebėjo, jog rodiklius pagerino sumažėjęs mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nors tai išlieka tarp pagrindinių mirtingumo priežasčių.

Pasak profesoriaus, kelia didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės, būdingas neišsivysčiusioms šalis. Vidutinė gyvenimo trukmė 2010 metais Lietuvoje siekė 73,5 metų, o nuo 2001 metų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė iš viso pailgėjo 1,8 metų.

Kaip teigiama ataskaitoje, per 2001-2010 metų laikotarpį moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,4 metų, vyrų - 2,1 metų. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, labiausiai pailgėjo miesto vyrų (0,6 metų) ir kaimo moterų (0,4 metų) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, tačiau tiek kaimo vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išliko gerokai trumpesnė nei miesto: vyrų - 3,1, moterų - 2 metais. Nuo 2007 metų skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjo 1,5 metų ir 2010 metais buvo 10,8 metų.

Taip pat pristatydamas ataskaitą tarybos vadovas pastebėjo, jog Lietuvoje pastebimas spartus gyventojų senėjimas, tai yra pagyvenusių žmonių skaičiaus, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, didėjimas.

2011 metų pradžioje 535,8 tūkst., arba 16,5 procento gyventojų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus, kai 2001 metų pradžioje - 484,7 tūkst., arba 13,9 procento. 2011 metų pradžioje kas penktas šalies gyventojas buvo pagyvenęs, o per pastaruosius dešimt metų pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 28,8 tūkst. (4,3 proc.), nors šalies gyventojų skaičius sumažėjo 183,1 tūkst. (5,2 proc.).

„Apskaičiuota, jeigu situacija nesikeis, 2030 metų pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Prognozuojama, kad vienam pagyvenusiam asmeniui tada teks du darbingo amžiaus asmenys, kai šiuo metu yra trys“, - teigiama ataskaitoje.