Vyriausybė pritarė pataisoms, kurios suteiktų daugiau savarankiškumo teatrams ir koncertinėms įstaigoms, menininkams užtikrintų didesnes kompensacines išmokas, šokėjams ir baleto artistams sutrumpintų pensijai gauti reikalingą stažą.

Pataisų svarstymas posėdyje trečiadienį sukėlė daug diskusijų, tačiau jų tvirtinimo nuspręsta neatidėti ir teikti jas svarstyti Seimui.

Tarp pakeitimų - didesnės kompensacinės išmokos, iš valstybės biudžeto skiriamos menininkams, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijos amžiaus. Jas siūloma didinti nuo 6 iki 8 bazinių socialinių išmokų (BSI), t.y. nuo 228 iki 304 eurų. Šį siūlymą Kultūros ministerija aiškina tuo, jog taip „būtų sudaryta galimybė profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekančiam kūrybiniam darbuotojui turėti bent jau minimalų pragyvenimo šaltinį“.

Be to siūloma šokėjams ir baleto artistams pensiją mokėti turint ne 20 kaip dabar, o 18 metų stažą. Taip pat nustatoma teisė skirti kompensacinę išmoką ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems buvusiems artistams, mokant kompensacinės išmokos ir senatvės pensijos skirtumą.

Ministro pirmininko patarėjas Audrius Misevičius posėdyje teigė, jog tokie siūlymai rodo, kad Vyriausybė neturi vieningos socialinės politikos.

„Iš esmės tai yra ėjimas kita kryptimi negu kad sako kiti priimti sprendimai. Pavyzdžiui, BSI kompensacinės išmokos padidinimas - nuo 6 iki 7 ar 8. Esmė ta, kad tą patį BSI naudoja visa eilė kitų priemonių, kurios taip pat reikalauja finansavimo. Ir jeigu tiktai bus padidintas pats skaičius, o ne pats BSI, dabar jisai berods yra 38 eurai, tai kiti, kurie naudojasi tuo pačiu dydžiu, taip pat norės ir mes atverčiame Pandoros dėžutę“, - sakė A.Misevičius.

„Jeigu mes sakome, kad vienoje vietoje pailginame ikipensinio amžiaus stažą pareigūnams ir kariams, tai juk jiems irgi reikia bėgioti taip pat, kaip reikia šokti tiems, kam norime sutrumpinti ikipensinį amžių - tai yra šokėjams. Mes einame priešingomis kryptimis ir iš esmės neturime vieningos ir koncentruotos socialinės politikos“, - dėstė jis.

Pataisos, be kita ko, leistų biudžetinei įstaigai nacionaliniam, valstybės ir savivaldybių teatrui ir koncertinei įstaigai pasirinkti viešosios įstaigos teisinę formą. Anot Kultūros ministerijos, šios įstaigos galėtų derinti skiriamus valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus darbo užmokesčiui ir pastatams išlaikyti su galimybe gauti pajamas iš ūkinės veiklos ir patalpų nuomos.

Taip pat nustatoma platesnė profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema į ją įtraukiant profesionaliojo scenos meno srityje aktyviai veikiančius cirką, scenos meno informacijos centrus, scenos meno centrus, kūrybinius inkubatorius ir panašias įstaigas, sudaroma galimybė už išskirtinę profesionaliojo scenos meno kūrybą ir aukštus veiklos rodiklius skirti konkurso būdu ir apibrėžtam laikotarpiui paramą privačių įstaigų veiklai, atsiranda galimybė valstybinėms ir privačiomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis sudaryti jungtinės veiklos sutartis koprodukciniams projektams įgyvendinti.

Įstatymo projekte atsisakyta pirminio siūlymo įteisinti terminuotas darbo sutartis teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Šis siūlymas buvo sukėlęs aršų aktorių pasipiktinimą, jie reikalavo ministro Š.Biručio atsistatydinimo.