Vakarų šalyse metro buvo pastatyti per ekonomines krizes. Vilniuje metro šalininkai taip pat nerimsta – jie tikina baigę šviečiamąjį ir pradedantys statybų etapą.

Terminų nubrėžti nedrįsta

"Šviečiamąjį darbą jau baigėme. Dabar įžengėme į statybų etapą: reikia ruošti studijas, keisti įstatymus, organizuoti struktūrą, numatyti maršrutus", – Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje kalbėjo Juozas Zykas, Metro sąjūdžio valdybos narys.

"Trumpiausias galimas metro statybų laikas būtų 6 metai, tačiau jis gali būti ir kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, Osle metro statyba nuo idėjos iki realizavimo užtruko 27, o Lenkijoje – 77 metus", – sakė jis.

Kiek užtruksime Lietuvoje, nuspėti sunku. "Aišku, viską palikę valdininkams ar neryžtingiems politikams, galime pasiekti naują rekordą dėl neryžtingumo, bet mes nusiteikę optimistiškai", – šypsojosi įmonės "Vilniaus metro" direktorius Artūras Vinckevičius. Jo nuomone, jei aplinkybės klostysis palankiai, po 6–8 metų Vilniuje metro jau galėtų veikti ar bent būti pradėtas statyti.

Statytų per krizę

Metro šalininkai skaičiuoja, kad metro linija Pilaitė–Centras kainuotų 1 mlrd. Pasak jų, tokia investicija atsipirktų per 15 metų.

"2007 m. dėl spūsčių Vilniuje buvo patirta 3,8 mlrd litų nuostolių. Norint jų išvengti, reikia įdėti šiek tiek pinigų. Visiems atrodo, kad krizė toks laikotarpis, kai visi turi pinigus susikišti į kojines ir pralaukti. Gal todėl, kad Lietuva dar neturi patirties įveikti krizes? Sakėme, kad kai kuriose Vakarų šalyse metro buvo pastatyti per krizes, tačiau kol kas į tai neatsižvelgiama", – apgailestavo A.Vinckevičius.

Rems verslas ar valstybė?

A.Vinckevičius tikino, kad pinigų metro yra, tačiau trūksta idėjų ir pasitikėjimo: "Kiek man žinoma, užpernai Kelių fonde buvo apie 1,2 mlrd litų. Už juos buvo lopomi keliai, atliekami kiti panašūs darbai. Jei iš to fondo kasmet paimtume 300 mln. litų, galėtume dešimt metų laisvai statyti metro, o po trejų ar ketverių turėtume pirmą liniją ir niekas labai nenukentėtų."

Kita problema – menkas valstybės ir verslininkų bendradarbiavimas. "Lietuvoje prie viešų objektų statybų prisidėjus privačiam kapitalui visi pradeda matyti juodus pinigus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje privaloma įrodyti, kad nėra jokių galimybių pasinaudoti privačiu kapitalu, tik tada galima naudoti valstybės lėšas. Pas mus kažkodėl daroma kitaip, nors besidominčių metro idėja verslininkų tikrai yra", – tikino A.Vinckevičius.