– Rekordinio dydžio bauda už kartelinį susitarimą Konkurencijos taryba vaistų rinkos bendrovėms skyrė, kad šios dar 2017-aisiais tarėsi dėl antkainio kompensuojamiems vaistams. Šis Konkurencijos tarybos vadovo Šarūno Keserausko viešas priekaištas ir vaistininkams inkriminuojamas kartelinis susitarimas gali būti sunkiai atremiamas?

–  Labai svarbu pasakyti, kad pagal konkurencijos teisę yra draudžiama apsikeisti konfidencialia informacija, draudžiama susitarti, kaip bus veikiama rinkoje. Šiuo atveju mes kalbame apie pasiūlymo teikimą darbo grupėje, kur sprendimą priima ne Lietuvos vaistinių asociacija, ne vaistinės, o būtent Sveikatos apsaugos ministerija. Tai iš esmės tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje, teisinėje sistemoje, tokio precedento nėra, kad dalyvavimas teisėkūroje teikiant pasiūlymus būtų laikomas konkurencinės teisės pažeidimu. Natūralu, kad asociacija atstovaudama ir aš pati dalyvaudama darbo grupėje, turiu narių paklausti, ar toks mano siūlymas yra tinkamas. Priešingu atveju, jeigu pažiūrėsime asociacijų įstatymą, asociacijos vadovas privalo atstovauti savo narių interesams. Nebuvo tokios sistemos, darbo grupė nekvietė vaistinių atskirai pateikti pasiūlymų. O kvietė asociaciją ir tikėjosi vieno bendro pasiūlymo. Toks jis ir buvo.

Manau esmė yra ta, kad visa rinka, tiek mūsų asociacija, tiek kitos, šiandien tikrai kelia klausimą, kaip reikėtų dirbti. Iš nutarimo tarsi galima suprasti, kad vaistinėms reikėjo atskirai teikti pasiūlymus, nors mes suprantame, kad pagal lobistinės veiklos įstatymą, vaistinės net neturi teisės to daryti. Be to, į darbo grupę buvo pakviesta tik Lietuvos vaistinių asociacija. Be to, toje darbo grupėje buvo ir Pacientų asociacija, ir kitų valstybinių įstaigų atstovai. Kitas siūlymas buvo, kad asociacija teiktų neapdorotus duomenis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar klausimas apie baudas. Didžiausia bauda 27,5 mln. eurų skirta „Eurovaistinei“, „Gintarinei vaistinei“ – beveik 17 mln. eurų, kitoms – iki 10 mln. eurų. Ar tai didelė našta atskirai šioms bendrovėms?

–  Tokio klausimo reikėtų klausti kiekvienos įmonės atskirai. Mano žiniomis tikrai bus užtikrinamas baudų sumokėjimas, bet, žinoma, mes skųsime šį nutarimą. Nes, kaip minėjau, nepažeidėme konkurencijos teisės. Ir tokio precedento dar nėra buvę.

– Bet skaičiai tikrai įspūdingi. Ir jeigu šios baudos bendrovėms yra reikšmingos, ar neatsitiks taip, jog milijoniniai nuostoliai, kaip kad yra sakęs buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, greičiausiai nusės į vaistų kainą eiliniams gyventojams?

– Na, pirmiausiai noriu atkreipti dėmesį, kad vaistų rinka yra labiausiai reguliuojama Lietuvoje iš visų kitų rinkų. Tai iš esmės, jeigu paimtume bet kokį vaistą, yra nustatyta, kokia yra jo didmeninė kaina, koks vaistinės antkainis. Taigi būtent valstybė reguliuoja, kokios kainos bus Lietuvos gyventojams. Ir tas reguliavimas vyksta keliais etapais: tiek nustatant, kaip minėjau, antkainius, tiek nustatant taisykles, kaip bus kompensuojami vaistai.

Vaistų rinka yra labiausiai reguliuojama Lietuvoje iš visų kitų rinkų. Taigi būtent valstybė reguliuoja, kokios kainos bus.

– Kalbant apie pačius vaistus, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad daugiau nei pusė trūkstamų viešai vardijamų medikamentų yra didmenos sandėliuose, bet pacientai vaistinėse jų negauna. Klausimas, kodėl vaistinės ir jų savininkai nepasirūpina, kad tie vaistai užuot gulėję pas didmenininkus, patektų pas juos ir galiausiai atsidurtų ant prekystalio?

– Iš tiesų pasakius A, reikia pasakyti ir B. Lietuvoje didmenos yra dviejų rūšių. Vienos tos, kurios vaistus tiesiai veža į vaistines. Jeigu šiose didmenose yra vaistų, tai neįmanoma kalbėti apie tai, kad jų nebus vaistinėse. Ir yra kitokios didmenos – vaistų gamintojų didmenos. Kodėl ten sistema rodo, kad yra vaistų, bet vaistinės jų negauna, atsakyti į šį klausimą tikrai negalime. To reikėtų klausti tų didmenų savininkų, taip pat institucijų, kurios valdo šiuos duomenis. Reikia suprasti, kad vaistinės gyvena iš prekybos vaistais, jos suinteresuotos, kad atėję žmonės įsigytų reikiamą vaistą. Ir prieštarautų bet kokiai verslo logikai nevežti vaistų, kurių yra sandėlyje, laukiant, kol pasibaigs jų galiojimo terminas. Tad svarbiausia žinutė, kurią norėčiau pasiųsti, kad turime atskirti dvi skirtingas didmenas. Tos didmenos, kurios turi savo vaistines, jos pirmiausiai ir užtikrina, kad jose vaistų būtų. Jeigu tavo vaistinėje vaistų nebus, tai klientai eis pas konkurentus.

– Vadinasi, apie tai kalbėdamas A. Dulkys neatskyrė šių didmenų?

– Bent jau iš viešosios erdvės mes tą matome. Vis dėlto reikėtų kelti klausimą, kodėl gamintojų didmenose vaistų yra, bent rodoma sistemoje, o vaistinės jų negauna. Natūralu, kad jie ir atveža vaistus Į Lietuvą tam, jog paskui galėtų parduoti kitoms didmenoms, kurios juos išveža į vaistines.