Vyriausybės pasitarime penktadienį priimtas protokolinis sprendimas, kad esami ir būsimi statiniai turėtų būti labiau pritaikyti civiliams gyventojams slėptis nuo pavojų.

Vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius žurnalistams Vyriausybėje sakė, kad lyginant su situacija prieš 20 metų, Lietuvoje galimybės pasislėpti yra sumažėjusios ir Ukrainos įvykių kontekste nuspręsta situaciją taisyti.

Anot viceministro, Vyriausybėje penktadienį iš principo sutarta, kad „slėptis nuo galimų grėsmių karo atveju“ turi būti bandoma pritaikyti tiek projektuojamus naujus, tiek esamus statinius.

„Iš tikrųjų tas manymas, kad visi piliečiai galėjo kažkada pasislėpti ar galės - tai tikrai tai yra klaidingas, niekada to nebuvo. Be jokios abejonės, per šitą laikotarpį, jeigu galima sakyti, per 20 metų ar kiek, tos galimybės dėl įvairių priežasčių dar sumažėjo, kadangi buvo kiti prioritetai. Dabar sakykime, grėsmės yra kitokios, tai bandome ne tiek klaidą, kiek situaciją tvarkyti“, - sakė viceministras.

Kartu jis pažymėjo, kad po penktadienio Vyriausybės protokolinio nutarimo nevyks greiti pokyčiai.

„Aišku, tai bus negreitai, bet šiek tiek situacija keisis“, - vylėsi jis.

Anot jo, civiliams slėptis reikėtų pritaikyti garažus, požemines aikšteles, rūsius. Kartu jis sakė, kad senosios slėptuvės, kurios nėra privatizuotos ir vis dar priklauso savivaldybėms ar ministerijoms, „turėtų būti pagal galimybes atnaujinamos“.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininko pareigas laikinai einantis Ernestas Trunovas BNS šią savaitę sakė, kad šiuo metu pagal slėptuvių koncepciją civiliai gyventojai neturėtų slėptis bunkeriuose, todėl apie jų trūkumą diskutuoti nereikėtų.

„Tokių slėptuvių, kaip jos buvo suprantamos anksčiau ir kokia buvo koncepcija anksčiau, ir nereikia. Jos niekada iš esmės tinkamai neatliko savo funkcijos, išlaikymas jų buvo brangus ir būtų suvalgę labai daug biudžeto lėšų, jeigu būtų likusios ir išlaikomos. Dabar yra kitas variantas pasirinktas - gyventojams apsaugoti yra taikomi kolektyvinės apsaugos statiniai, tai šiek tiek kitokio pobūdžio statiniai nei buvo anksčiau suprantama“, - sakė PAGD atstovas.

Pasak jo, tradiciškesnių slėptuvių reikalavimas šiuo metu išliko tik valstybės ir savivaldybių institucijų operacijų centrams, kurie valdytų ekstremalią situaciją.

PAGD atstovo aiškinimu, bunkerių Lietuvoje niekada nebuvo pakankamai, kad juose galėtų slėptis civiliai.