Pagal šiuo metu galiojantį nutarimą laikinoji apsauga Ukrainos piliečiams taikyta iki 2026 metų kovo 4 dienos.

„Europos Sąjunga priėmė sprendimą pratęsti terminą iki 2027 metų kovo 4 dienos, Vyriausybės nutarimu siūloma padaryti tą patį ir Lietuvoje“, – posėdžio metu kalbėjo laikinasis premjeras Rimantas Šadžius.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, Migracijos departamentas kasdien registruoja po 30–40 naujų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje esant laikinosios apsaugos pagrindui, tai yra kai asmuo negali grįžti į savo valstybę.

Šiuo metu ukrainiečiams išduodami leidimai gyventi galioja iki kitų metų kovo, priėmus nutarimą, jie galios dar metus ilgiau.

„Tai reiškia, kad būtų sumažinta administracinė našta asmenims, kurie turėtų ilgiau galiojantį leidimą gyventi, sumažėtų ir Migracijos departamento darbuotojų krūvis, būtų lengviau valdyti leidimo gyventi keitimo srautus artėjant 2026 metų kovo 4 dienai, nes dalis asmenų jau turėtų ilgesnio galiojimo leidimus gyventi“, – nurodė ministerija.

Laikinosios apsaugos suteikimas tuo pačiu pratęs ir laiką, kada Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams neprivalu mokėti lietuviškai.

Liepos pradžioje Vyriausybė priėmė sprendimą netaikyti prievolės karo pabėgėliams mokėti lietuvių kalbos, kol jie turi laikinosios apsaugos statusą.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES narės iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims sutarė vienus metus taikyti laikinąją apsaugą, reguliariai pratęsiant šį terminą.

Pastarąjį kartą birželį ES priimtas sprendimas iki 2027 metų kovo 4 dienos pratęsti laikinosios apsaugos taikymą daugiau kaip 4 mln. nuo Rusijos agresijos pabėgusių ukrainiečių.

Migracijos departamento duomenimis, laikinoji apsauga Lietuvoje šiuo metu suteikta 47,6 tūkst. asmenų.

Laikinoji apsauga yra speciali pagalbos priemonė, sukurta žmonėms, kurie dėl sudėtingų aplinkybių buvo priversti palikti savo šalį ir negali į ją grįžti.

Asmenys, kuriems taikoma laikinoji apsauga, visoje ES naudojasi tomis pačiomis teisėmis. Šios teisės apima teisę apsigyventi, galimybę įsidarbinti ir gauti būstą, medicinos pagalbą, socialinę paramą, vaikų galimybę mokytis.

Vyriausybė taip pat nusprendė sudaryti galimybę medicininės reabilitacijos ir papildomas vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugas Lietuvoje suteikti nepilnamečiams asmenims, kurie buvo iš Ukrainos prievarta perkelti į Rusiją ir vėliau grąžinti į Ukrainą.

„Nepilnamečiai būtų apgyvendinami vaikų stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose. Juos lydintiems asmenimis būtų suteikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos“, – teigia ministerija.

Numatoma per metus priimti apie 150 nepilnamečių ir juos lydinčių asmenų, tam metams reikėtų apie 400 tūkst. eurų.

„Šiemet tikimasi priimti iki 30 nepilnamečių kartu su lydinčiais asmenimis, tam reikalingų paslaugų užtikrinimo išlaidas iki 100 tūkst. eurų kompensuojant skolintomis lėšomis pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti, jeigu nebus rasta kitų finansavimo šaltinių“, – teigia VRM.

Kitąmet šioms paslaugoms finansuoti planuojama panaudoti 2021–2027 metais Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšas arba ieškoti kitų finansavimo šaltinių.