Vertina kaip diskriminaciją

Pranešama, kad per pastaruosius kelerius metus atvykėlių iš Kazachstano, Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizstano Lietuvoje padaugėjo keturiolika kartų. VSD perspėjo, kad toks didelis atvykstančiųjų srautas gali išjudinti nepageidaujamus pokyčius, sukelti grėsmių, nes atvykėliai turi polinkį radikalizuotis. Viešai išsakomą nepasitenkinimą imigrantais kaip diskriminaciją vertina atvykėlių iš Vidurinės Azijos interesams atstovaujančios organizacijos. Ne tik vertina, bet ir emocingai apie tai kalba. Vienas tokių – Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas.

„Paklauskite kiekvieno pas mus ateinančio – uzbeko, kirgizo, tadžiko, kazacho. Neduok Dieve, bus karas tarp Rusijos ir Lietuvos, ką jūs ginsite? Mes ginsime Lietuvą – jie taip sako. O aš pažįstu lietuvių, kurie sako: jei prasidės karas, aš padėsiu Putinui“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ tikino A. Beganskas.

Anot jo, ginti šalį, kurioje gyvena, yra vienas iš islamo tikėjimo principų, tad svarstymai apie polinkį radikalizuotis neturi pagrindo. „Pavyzdžiui, aš esu totorius, esu gimęs Lietuvoje ir visada sakau: čia yra mano tėvynė, ir jeigu kas nors atsitiks, kaip protėviai gynė Lietuvą, taip ir aš ginsiu. Mūsų bendruomenėje tokia nuostata yra tvirta. Nueikite, paklauskite. Nueikite į kitas bendruomenes: stačiatikių, katalikų – ar jūs išgirsite tokias nuomones? Jei dauguma musulmonų yra pasirengę ginti Lietuvą, ar tai ne rodiklis, kad mes tikrai nesame radikalai“, – kalbėjo muftijus A. Beganskas.

Paklauskite kiekvieno pas mus ateinančio – uzbeko, kirgizo, tadžiko, kazacho. Neduok Dieve, bus karas tarp Rusijos ir Lietuvos, ką jūs ginsite? Mes ginsime Lietuvą – jie taip sako.

Girdi supriešinančių pasakymų

Pašnekovas neslėpė, kad jį piktina Seimo nario, neseniai subūrusio parlamentinę grupę „Prieš masinę imigraciją“ Vytauto Sinicos pozicija ir pasisakymai apie muslumonų keliamas grėsmes. A. Beganskas apgailestavo, kad, anot jo, musulmonai Lietuvoje suvokiami kaip viena beveidė visuma.

„Mes girdime supriešinančių pasakymų iš V. Sinicos, iš Lauryno Kasčiūno, iš VSD, kad musulmonai yra radikalai, ekstremistai ir kad jie Lietuvoje gali turėti kenkėjiškų planų. Tačiau, svarstant apie grėsmes, nekalbama apie konkrečius atvejus ir taip metamas įtarimų šešėlis ant visos Lietuvoje esančios musulmonų bendruomenės“, – teigė muftijus.

Jis tvirtino matantis blogybę, kad Lietuvoje iš musulmonų tarsi į atskirą, privilegijuotą, grupę išskiriami totoriai. Svarstant apie grėsmes, nekalbama apie konkrečius atvejus ir taip metamas įtarimų šešėlis ant visos Lietuvoje esančios musulmonų bendruomenės.

„Yra toks požiūris, kad totoriai ir musulmonai yra lyg ir atskiri. Tačiau mes juk negalime sakyti, kad krikščionys lenkai ir krikščionys lietuviai yra kokie nors skirtingi krikščionys. Vytauto Didžiojo laikais musulmonai totoriai atvažiavo į Lietuvą ginti nuo krikščionių. Dabar visi akcentuoja, kad atvyko totoriai. Tas tiesa. Tačiau dabar, kai atvažiuoja žmonės iš Vidurinės Azijos, niekas nesako, kad atvyko kazachas, uzbekas ir pan. Sako, kad atvyko musulmonai. Jie tampa tarsi tautybės neturinčiais žmonėmis. Visi apibūdinami vienu žodžiu – musulmonas“, – apgailestavo A. Beganskas.

Svarbi aplinkybė

A. Beganskas atkreipė dėmesį į svarbią aplinkybę – vieną priežasčių, kodėl Vidurinės Azijos gyventojai atvyksta į Lietuvą.

„Ar mes, muftiatas, kviečiame čia tuos žmones atvykti? Ne aš kviečiu ir ne aš išduodu tuos leidimus. Leidimai išduodami pagal poreikius, o juos nustato valdžios institucijos. Neigiamai kalbėdamas apie imigrantus, Seimo narys V. Sinica neakcentavo atskirų tautybių, jis kalbėjo apie musulmonus. Kodėl, kai atvažiuoja rusai, valdžios atstovai nesako, kad pavojų kelia stačiatikiai? V. Sinica man pasakė, kad manęs neturėjo omenyje. Tačiau juk ir aš musulmonas. Mes juk nesakome, kad visi lietuviai dalyvavo genocide prieš žydus“, – kalbėjo A. Beganskas.

Atkreipus dėmesį, kad tarp Vytauto Didžiojo laikų totorių ir dabartinių imigrantų iš Vidurinės Azijos šalių yra didžiulis skirtumas, kurį lemia Rusijos ekspansija į šias šalis ir jos įtaka Vidurinės Azijos žmonių mentalitetui, A. Beganskas karštai tvirtino, kad, anot jo, dauguma musulmonų yra visiškai lojalūs Lietuvai.

„Kiekvieną dieną girdėsime abejonių dėl musulmonų. Uzbekas susprogdino rusų generolą. Jei ten būtų ne uzbekas, bet, pavyzdžiui, lenkas, ukrainietis, lietuvis, jis jau būtų didvyris, bet tik ne musulmonas. Kartą esu sakęs, kad kai L. Kasčiūnas nuvažiuoja į Ukrainą, tegul pasako mano draugams musulmonams, kurie kariauja už Ukrainą, tegul pasako, kad musulmonai – radikalai ir pan.“, – emocingai kalbėjo A. Beganskas.

Pasiteiravus, ar pašnekovas pastebi, kad iš Vidurinės Azijos valstybių atvykstantys žmonės yra Kremliaus propagandos įtakoje, A. Beganskas tikino, kad tokios prielaidos yra neteisingos.

„Priešingai, jie bėga nuo tos įtakos, tikėdamiesi, kad čia demokratija, čia yra ES, čia gerbiamos žmogaus teisės, čia yra tikėjimo laisvė. Tačiau kai politikai Lietuvoje skleidžia mitus apie radikalus, jie padeda Kremliaus propagandai. Tokie dalykai padeda rusams“, – tvirtino A. Beganskas.

Muftijaus tvirtinimu, musulmonų demonizavimas skatina diskriminacines apraiškas. „Buitiniu lygmeniu musulmonui sunkiau išsinuomoti butą, rasti darbą. Jei pasakysite, kad esate krikščionis, bus visai kitaip; geriau bus, jei pasakysite, kad esate žydas“, – savo nuomonę dėstė A. Beganskas.

Nusivylimas: A. Beganskas apgailestavo, kad, anot jo, musulmonai Lietuvoje suvokiami kaip viena beveidė visuma./ A. Begansko asmeninio archyvo nuotr.

Bedė į rusakalbių mokyklas

Parlamentinę grupę prieš masinę imigraciją subūręs Seimo narys V. Sinica „Kauno dienai“ teigė kalbėdamas apie grėsmes rėmęsis VSD teiginiais.

„Suprantu, kad generalizuoti, apibendrinti teiginiai gali kelti pasipiktinimą, nes tai jautrūs vertinimai. Tačiau nieko nesugalvojome patys. Kalbame apie tai, ką yra viešai įvardijęs VSD. Jis yra gana aiškiai pasakęs, kad iš Vidurinės Azijos šalių atvykę žmonės, kurių srautas 2024 m. padidėjo, berods, keturiolika kartų, yra linkę radikalizuotis, kad tai yra didelės rizikos, į įvairias pavojingas veiklas linkę įsitraukti asmenys ir kad jie kelia didelių teroristinių rizikų. Visi tie žodžiai apie radikalizavimąsi nuskambėjo būtent iš VSD. Kas vertina ne emocijomis, manau, supranta, kad čia kalbama ne apie visus imigrantus iš Vidurinės Azijos. Kalbant apie saugumo interesus, užtenka praleisti 10–15 žmonių, kurie bus linkę įsitraukti į teroristinę veiklą, į radikalizuotus tinklus, ir gali būti didžiulis poveikis ir žala Lietuvos valstybei. Apie tai kalbėti kažkam gal yra nemalonu, bet, mano nuomone, būtina“, – „Kauno dienai“ sakė V. Sinica.

Seimo narys pabrėžė, kad dabartiniai imigrantų skaičiai Lietuvai yra per dideli, neatitinka nei šalies poreikių, nei integravimo galimybių.

„Tuos skaičius reikia mažinti. Tačiau jei dalis tų žmonių norėtų ir galėtų čia likti, svarstant tokią galimybę būtų svarbus ir mūsų tarnybų vertinimas. Visų pirma turiu galvoje net ne religijos, bet kalbos politiką. Jei kalbame ne apie pabėgėlį imigrantą, esu įsitikinęs, kad darbdavys turėtų rūpintis, kad tokie žmonės galėtų lankyti tinkamus lietuvių kalbos kursus, o valstybė turėtų deramai iškelti reikalavimą dėl lietuvių kalbos žinių. Tačiau nėra nei to, nei to. Yra visokių išimčių, numatančių, kad valstybinės kalbos galima nesimokyti“, – atkreipė dėmesį V. Sinica.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad imigrantams skirtų valstybinės kalbos kursų organizavimas vyksta atmestinai, neatsakingai.

Veikiančios valstybinės programos, kaip imigrantus integruoti kalbiniu požiūriu, nėra.

„Kursų organizavimas buvo mėtomas iš rankų į rankas visą praėjusią Seimo kadenciją, nors tam buvo skirta pinigų. Inovacijų ministerija permetė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, galiausiai tuo rimčiau užsiėmė Užimtumo tarnyba. Tai lyg kažkas toje srityje ir juda. Tačiau kai atsakingos tarnybos rengia pristatymus, tarkim, Seime, kaip sprendžiami šie klausimai, nurodoma, kad visokios visuomeninės organizacijos siūlo iniciatyvas, yra visokių projektų su užsienio ambasadomis. Tai nerimta. Veikiančios valstybinės programos, kaip imigrantus integruoti kalbiniu požiūriu, nėra“, – pabrėžė Seimo grupės „Prieš masinę imigraciją“ pirmininkas V. Sinica.

Parlamentaro įsitikinimu, imigrantų integracijai ypač trukdo Lietuvoje iki šiol tebeveikiančios rusakalbių mokyklos.

„Svarbu pasiekti, kad nebeliktų Lietuvoje rusakalbių mokyklų. Kol tokios mokyklos yra, tol yra tobula terpė neįsilieti į lietuviškas mokyklas, į lietuvišką visuomenę ir likti paraleliniame rusiškame pasaulyje. Kai atvažiuoja žmonių iš kitų šalių ir jiems pažįstama rusų kalba, yra banaliai patogu turėti galimybę susikalbėti rusiškai, kas Vilniuje dažnai dar įmanoma, ir vaikus toliau auginti rusiškoje kalbinėje terpėje. Su tokia realybe integracija nebus įmanoma“, – sakė V. Sinica.

Trūkumas: pasak V. Sinicos, imigrantams Lietuvoje integruotis nepadeda ir tai, kad šalyje nėra veikiančios valstybinės integracijos kalbiniu požiūriu programos. (R. Riabovo/BNS nuotr.)

Pasiteiravus, ar tikslu akcentuoti galimą musulmonų pavojų, kai didžiąją dalį imigrantų sudaro atvykstantys iš Baltarusijos, V. Sinica patikslino nesiekiantis akcentuoti musulmonų vaidmens.

„Taip, baltarusiai yra didžiausia grupė (po ukrainiečių karo pabėgėlių – red. past.). Tačiau nesakyčiau, kad akcentuoju musulmonus. Trečioje vietoje yra Vidurinės Azijos šalių: Kazachstano, Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizstano atvykėliai, jų yra per 20 tūkst. Ta matematika ne tiek svarbi, svarbu tai, kad yra didžiulė grupė. Vertinant pagal svarbą, baltarusių imigracija pagal grėsmes yra pati didžiausia. Su ukrainiečiais nėra geopolitinės įtampos ir didelio kultūrinio nuotolio, koks skiria mus ir Vidurinės Azijos šalis“, – sakė V.Sinica.

Tiesiogiai nesusiję veiksniai

Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovo dr. Arvydo Kumpio komentaras apie galimas imigrantų iš Vidurio Azijos grėsmes:

„Išties, pastarųjų metų imigracijos rodikliai iš minėtų šalių verti dėmesio, nes srautai yra žymiai išaugę. Vis dėlto, mano nuomone, polinkis į radikalizaciją ir kilmės šalis ar juo labiau srautų dydis yra trys tarpusavyje tiesiogiai nesusiję veiksniai, tad grėsmes saugumui, kurias išsako VSD, matyčiau labiau kaip vidinio nuogąstavimo rezultatą ir situacijos vertinimą per pačių VSD turimus algoritmus, kurie nebūtinai atitinka saugumo iššūkius visuomenėje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pastebėtina, kad regioninė Rusijos įtaka šioms šalims neabejotinai egzistuoja, tačiau tiesioginė sąsaja tarp šalies geopolitinės situacijos ir asmens, kaip vieneto, ideologinės laikysenos nebūtinai yra. Kitaip sakant, manyti, kad atvykstančio piliečio iš Vidurinės Azijos laikysena bus prorusiška, yra mąstymas klišėmis ir stereotipizavimas. Žinoma, vertindami visą srautą kaip nedalomą visumą turbūt galėtume tendencijų įžvelgti, bet, turint omenyje reiškinio (padidėjusios imigracijos) naujumą, ideologinės šio imigrantų srauto pozicijos sužinoti neįmanoma.

Reikia atskirti integraciją nuo asimiliacijos. Jei kalbame apie integraciją, tai išlaikyta atvykstančiųjų kultūra, kalba, vidinės socialinės normos turėtų būti matomos kaip prisidedančios prie kultūrinės įvairovės formavimo šalyje. Taip minėtos unikalios ypatybės, kurias atvykusieji atsineša ir išlaiko, nesukeldami trinties su vietiniais, rodo įvykus sėkmingą integraciją. Būsto ir darbo radimas nebūtinai rodo integracijos faktą.

Asimiliacija, savo ruožtu, rodo įsiliejimą į priimančią bendruomenę, tapimą jos dalimi atsisakant savo gimtosios kultūros. Tai reikalauja kalbinių, kultūrinių, socialinių pokyčių iš atvykstančiųjų pusės. Jei norime sėkmingos asimiliacijos, tai, kitaip tariant, norime, kad imigrantai taptų kalbiškai, socialiai neišsiskiriantys iš daugumos.

Kad taip įvyktų, pirmiausia reikalinga žinoti atvykstančiųjų motyvaciją. Trumpalaikė migracija vargu ar bus pakankamai motyvuojanti adaptuotis prie daugumos. Labiau tikėtina, kad imigrantai liks savo grupelėse, gal net nebūtinai įsilies į vietines religines bendruomenes. Vadinasi, galimas atvejis, kad nei integracija, nei asimiliacija šiuo atveju negalima, o tai gali tik dar labiau sukelti ne tik aplinkinių, bet ir saugumo struktūrų nuogąstavimų. Todėl, vertinant socialinių ir bendruomeninių virsmų galimybes, pirmiausia reikėtų žinoti apsistojimo trukmę ir imigracijos priežastis.“