Kandidatas į energetikos ministrus Arvydas Sekmokas tikina esąs už naujos atominės elektrinės atsiradimą Lietuvoje, tačiau kol kas atsisako prognozuoti, kada ji galėtų būti pastatyta, kiek tai kainuos ir kas dalyvaus šio didelio projekto įgyvendinime.

„Tik tuomet, kai turėsime atsakymus į šiuos klausimus, galėsime judėti į priekį“, - sakė A.Sekmokas antradienį po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi.
 
Beveik valandą trukęs kandidato pokalbis su valstybės vadovu įvyko po to, kai praėjusią savaitę įsigaliojo įstatymas dėl Energetikos ministerijos įsteigimo ir premjeras Andrius Kubilius oficialiai pateikė A.Sekmoko kandidatūrą Prezidentui skirti naujuoju ministru.
 
„Aš už atominės energetikos tęstinumą. Mes viską turime – infrastruktūrą, galiojančius teisės aktus, turime dirbančius žmones, specialistus, galų gale turime visuomenės pritarimą naujos jėgainės statybai. Todėl visu tuo turime pasinaudoti, statydami naują atominę elektrinę“, - sakė kandidatas.
 
„Turime išlikti atominės energetikos klubo nariais“, - pridūrė jis.
 
Tačiau kada branduolinė jėgainė galėtų atsirasti, A.Sekmokas kol kas negalėjo atsakyti. „Dar neturiu aiškių atsakymų, kaip tie planai bus įgyvendinti, nes dar neaišku, kokia bus projektuojamos elektrinės galia, koks bus finansavimas, kas ir kokiomis sąlygomis ją statys. Tik tada bus aišku, kada pastatysim“, - tvirtino kandidatas į ministrus.
 
Pirmas klausimas, į kurį laukia atsakymo A.Sekmokas, kokias rezervines elektros energijos galias turės Lietuva po 10-12 metų, kai galėtų atsirasti branduolinė jėgainė, ir koks bus jos galingumas. „Vasario mėnesį tikiuosi iš mokslininkų ir ekspertų gauti atsakymus į šiuos klausimus“, - sakė jis.
 
Pasak kandidato į ministrus, nuo to, koks bus būsimos atominės elektrinės galingumas, priklauso ir tai, kas dalyvaus šio projekto įgyvendinime: „Jeigu galingumas sieks 3200 megavatų, tai turėtų pakakti visiems keturiems dabar numatomiems partneriams“. Bet A.Sekmokas leido suprasti, kad projekto įgyvendinimo partneriai gali keistis, jeigu galingumas bus mažesnis.
 
Iki šiol buvo skelbiama, kad atominės elektrinės statyboje be Lietuvos turėtų dalyvauti Lenkija, Latvija ir Estija. Tačiau Lenkija reikalauja iš būsimos elektrinės gauti ne mažiau kaip 1000 megavatų elektros energijos. Latvijai ir Estijai reikėtų po 400-500 megavatų, Lietuvos poreikiams prireiktų maždaug 1200 megavatų.
 
A.Sekmokas prognozuoja, kad Lietuva nepristigs elektros energijos po šių metų pabaigos, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Pasak jo, bus panaudoti visi Elektrėnuose esančios elektrinės galingumai, taip pat perkama elektra iš Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, galbūt Ukrainos.
 
Būsimasis energetikos ministras atkreipė dėmesį, kad Elektrėnams nuo kitų metų pradžios reikės kur kas daugiau gamtinių dujų. Dėl to šiemet „Lietuvos dujos“ turėtų susitarti su rusais dėl papildomo dujų kiekio pardavimo.
 
A.Sekmoko nuomone, Lietuvoje pagaminamos elektros energijos kaina kitąmet bus pakankamai didelė, todėl gali atsitikti taip, kad bus pigiau ją pirkti iš kaimyninių valstybių. Tačiau kiek kitąmet galėtų kainuoti elektros kilovatvalandė paprastiems vartotojams, kandidatas į ministrus atsisakė prognozuoti, nes tai, anot jo, „kol kas sunkiai prognozuojamas dalykas, kuris priklausys pirmiausia nuo energetinių išteklių kainos“.
 
A.Sekmokas mano, kad elektros energijos tiltas į Švediją galėtų atsirasti per 3-4 metus, nes pinigų jam statyti duoda Europos Sąjunga. Dabar tik su latvių pareigūnais esą reikia susitarti, iš kur šis tiltas bus tiesiamas – iš Lietuvos ar iš Latvijos.
 
Tikimasi, kad dekretą dėl A.Sekmoko paskyrimo energetikos ministru Prezidentas pasirašys šiomis dienomis. Tuomet neeilinėje Seimo sesijoje prisiekęs ministerijos vadovas galės pradėti darbą, steigiant naująją žinybą. A.Sekmokas mano, kad ministerija, kuri atsiras atskiriant dalį Ūkio ministerijai priklausančių už energetikos politiką atsakingų departamentų, bus visiškai sukomplektuota per tris mėnesius.
 
A.Sekmokas nepriklausomybės aušroje buvo energetikos viceministras, vėliau dirbo aukštųjų technologijų bendrovėje. 2008 metų pabaigoje tapo naujai paskirto ūkio ministro Dainiaus Kreivio konsultantu energetikos klausimais.
 
Konservatoriai Energetikos ministeriją panaikino 1997 metais, bet pernai sugrįžę valdžion nusprendė ją atgaivinti.