Apie naujausius apklausos duomenis papasakojo „CVMarket“ atstovė Raimonda Tatarėlytė.

– Jeigu 2018 metais į darbą valandą važiuodavo tik 2,5 proc. lietuvių, tai šiuo metu šis skaičius yra gerokai išaugęs ir siekia beveik 9 proc. Kas labiausiai lemia tai, kad lietuviai daugiau nei valandą važiuoja į darbą?

– Yra kelios priežastys. Viena iš jų – dabartinis masinis kraustymasis į priemiesčius. Žmonės perka nekilnojamą turtą už miesto ribų, ir tai prailgina kelionę į darbą. Kitas niuansas – didėjantys „kamščiai“, ypač didmiesčiuose, ir ypač Vilniuje. Ne vienas rodiklis rodo, kad jie yra gerokai išaugę. Dar viena priežastis galėtų būti ta, kad bendra darbų koncentracija Lietuvoje yra didmiesčiuose. Net jeigu žmonės gyvena mažame miestelyje, tikėtina, kad dirbs didmiestyje ir jiems teks keliauti. O paskutinė priežastis – kovido metu išpopuliarėjo darbas iš namų, o dabar labiau vyrauja hibridinis modelis. Nėra vieno pastovaus piko laikotarpio, nes žmonės gali važiuoti į darbą skirtingu metu, todėl ir „kamščius“ yra pakankamai sunku reguliuoti.

– Kalbame apie 9 proc., beveik kas dešimtą stovintį „kamščiuose“ ir ilgiau nei valandą dirbantį. O kiek likusieji važiuoja? Gal yra trumpiau važiuojančių, o gal kaip tik ilgiau? Gal yra kas važiuoja ir dvi ar daugiau valandų į darbą?

– Didžioji dauguma teigia, kad važiuoja maždaug pusvalandį arba mažiau – šiais metais tai yra apie 55 proc. visų apklaustųjų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad 2018 metais tokių apklaustųjų buvo beveik 70 proc. Tad žmonių, kurie trumpai važiuoja į darbą, kiekis vis tik sumažėjo. Yra ir žmonių, kurie važiuoja ilgiau nei valandą – šiais metais tai yra apie 9 proc., kai tuo tarpu 2018 metais tai buvo tik 2,5 proc. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad tie, kurie važiuoja trumpiau, greičiausiai gyvena didmiesčiuose, netoli savo darbo vietos, bet jeigu gyvenate toliau, tai ir atstumas didesnis.

LNK stop kadras.

– Bet net ir gyvenant didmiestyje, jeigu gyveni kraštiniame rajone, o dirbi centre, tai vis tiek sėdėsi kamštyje.

– Be jokios abejonės. Ypač Vilniuje auga priemiesčių gyventojų skaičius, taip pat aplink Vilnių kuriasi nauji rajonai. Tas atstumas gali būti ir 20–30 kilometrų nuo miesto. Savaime aišku, kad atstumas prailgėja, o atvažiavus iki miesto žmonės patenka į kamštį – ir gaunasi, kad keliauja virš valandos.

– Per kovidą išpopuliarėjo darbas iš namų. O kiek dabar tai populiaru ir kiek tai turi įtakos vykimui į biurus ir sėdėjimui „kamščiuose“?

– Pandemijos metu, jeigu darbo sąlygos leido, daugelis darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Vėliau, pasibaigus pandemijai, dalis darbuotojų vis dar liko dirbti nuotoliniu būdu, bet dabar matome, kad pilnai nuotolinis darbas yra nepopuliarus. Labai retas darbdavys siūlo tokią poziciją – nebent tai būtų darbuotojas, kuris gyvena labai toli ir jo labai reikia. Tokiu atveju jis pasiūlys viską, kad tik tas žmogus pas juos dirbtų.

Daugiausia dabar – hibridinis modelis: 2–3 dienos per savaitę dirbama nuotoliniu būdu, o likusios – biure. Tai populiariausias modelis. Tačiau matome tendenciją, kad net ir hibridinio modelio nuotolinių dienų skaičius mažėja. Darbdaviai norėtų susigrąžinti darbuotojus į biurus. Tačiau, jeigu kalbėtume apie darbo ieškančiųjų poreikius, ypač iki 35 metų amžiaus, tai nuotolinis darbas arba bent jau hibridinis modelis yra praktiškai būtinas. Jeigu jūs jo neturite, galite labai sunkiai rasti darbuotoją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kai darbdaviai siūlo darbą, kiek jie siūlo hibridinį modelį ir ar tai mažėjanti tendencija?

– Siūlo ne retai, žinoma, jeigu darbo pobūdis leidžia tą daryti. Jeigu dirbate fabrike – tai greičiausiai nesigaus nei hibridinio, nei nuotolinio darbo. Bet dirbant biuruose tai yra populiaru. Dažniausiai leidžiama dirbti 1–3 dienas per savaitę iš namų. Apklausa parodė, kad net 3 proc. žmonių, nepaisant galimybės dirbti iš namų, renkasi dirbti ofise. Tai susiję su tuo, kad namuose nėra gerų darbo sąlygų – neturi atskiro kambario darbui, technologijų, galbūt namuose yra maži vaikai, ir tai tampa sudėtinga. Tada žmonės renkasi pilnai dirbti iš biuro. Tačiau darbas iš namų vis tiek yra populiari tendencija – mes net turime paieškos filtrą „darbas iš namų“, ir jis yra vienas populiariausių.

– O žvelgiant į kelerių metų perspektyvą – ar darbas iš namų mažės? Gal jo visai nebeliks, ir dėl to kamščiai didmiesčiuose tik didės, nes visi bus priversti judėti darbų link?

– Nemanau, kad jis visiškai išnyks, nes yra tam tikros specialybės, pavyzdžiui IT sektoriuje, kur nuotolinis darbas buvo įprastas net ir prieš kovidą. Taip pat daug darbuotojų gali būti iš kitų miestų – gyventi už 200–300 kilometrų. Jūs jų niekada nepriviliosite į ofisą, tad jeigu norite to specialisto – leisite jam dirbti iš namų. Labai daug priklauso ir nuo pačių įmonių. Kai kurios teigia, kad nuotolinis darbas visai nedarė įtakos produktyvumui, o kitos – kad produktyvumas sumažėjo. Manau, kad viskas priklauso nuo pačios darbo srities. Tačiau nemanau, kad darbas iš namų visiškai dings. Gali būti, kad jo sumažės, gali būti siūloma mažiau nuotolinių dienų, bet jis vis tiek išliks.