Pereiti į pagrindinį turinį

Pašiurpino vaizdai pasienyje vejant migrantus: ar žmogiškąja prasme Lietuva elgiasi tinkamai?

2021-08-07 13:47
DMN inf.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį automatų šūvius Baltarusijos pusėje girdėjo ir Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas. Tačiau jis svarto, ar žmogiškąja prasme Lietuvos pasieniečiai elgiasi tinkamai. Jis teigė matęs apgręžiamus basus vaikus ir basas moteris, kuriems nebuvo suteikta informacija, kur jie gali oficialiai paprašyti prieglobsčio, oraneša „Info diena“.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / VSAT nuotr.

„Ruošiama ataskaita pagal kankinimų prevencijos protokolą. Vyko visą savaitę stebėsena. Ir tik maža dalis tos stebėsenos yra Vidaus reikalų ministrės sprendimas atstumti prieglobsčio prašytojus migrantus. Naudoti psichologinio ir fizinio poveikio priemones apgręžiant juos. Kadangi pagal tarptautinę teisę ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimus, atstumimas yra pripažįstamas žmogaus teisių pažeidimu, nes masinis grąžinimas yra neleistinas“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

– Bet Lietuva sako, kad prieglobsčio prašytojams arba tiems žmonėms, kurie kerta sieną Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, jiems yra suteikiama kita galimybė – jie nukreipiami į pasienio punktus ir ten gali paprašyti prieglobsčio oficialiai.

– Taip, tą sako Lietuva. Bet visada reikia įsitikinti, ką sako Lietuva, ar iš tiesų tai yra tiesa. Tai šios stebėsenos atveju nebuvo tiesa, nes nebuvo įvardyta ir tai kelia nerimą, kad kai migrantai klausia, kur mums nueiti – tiksliai įvardyti vietą, niekas to nepasakė, tik kartojo: „Go away“ – eikite nuo čia.

– Jūs buvote naktį Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, ar ne?

– Taip pradėjome tokią stebėseną nuo 22 val. Reikia dėl tikslumo pasakyti, kad iki 3 val. buvo Nacionalinio saugumo vadovas, lygiai 3 val. jis išvažiavo. O visi įvykiai prasidėjo 4.15 val. Mes pajudėjome į ruožą sebėti, kaip vyksta atgrąsymo priemonės. Ir čia interesas yra pačios Lietuvos, nes kyla klausimų iš tarptautinės bendruomenės – surinkti informaciją ir mes kaip Nacionalinė žmogaus teisių institucija konstatuojame faktą, būdą, kas vyksta iš tiesų. Gauname žinių, kad norėtų ir daugiau institucijų stebėti atstūmimą, kad objektyviai surinktų informaciją. Ar Lietuvos raudonasis kryžius, ar Jungtinių Tautų pabėgėlių organizacijos atstovas, ar, pavyzdžiui, tarptautinė Kankinimų žmogaus teisių asociacija, ar kitos žmogaus teisių stebėjimo institucijos surinktų informaciją apie tai galbūt iš įvairiausių ruožų. Problema yra, kad nei tos organizacijos, nei žurnalistai nėra lydimi, leidžiami, kad pateiktų tą situaciją, kaip yra. Vaizdai – kraupūs, kraupūs žmogiškąja prasme. Nacionalinis saugumas yra svarbu, bet visada sakoma: nereikia sujungti dviejų dalių – žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo. Kai taip atsitinka, tada būna labai daug su tuo susijusių problemų. Todėl, kad pirmiausia nukenčia žmogiškasis faktorius, tai, ką ir aš mačiau, – tas atgrąsymo priemones, kur mačiau vaikus basomis kojomis per lietų...

Per visą apsilankymo laiką – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio mes buvome dešimtyje vietų ir girdėjome tą patį – labai šaltos naktys, palapinėse šalta, tai tas leidžia susidaryti įspūdį, kad ir ant žolės stovint tiems vaikams šalta.

– Kiek jų galėjo būti?

– Vienoje grupėje tiksliai žinau, nes skaičiavau – penkiolika vaikų, kitoje – gal 20 vaikų. Per visą apsilankymo laiką – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio mes buvome dešimtyje vietų ir girdėjome tą patį – labai šaltos naktys, palapinėse šalta, tai tas leidžia susidaryti įspūdį, kad ir ant žolės stovint tiems vaikams šalta. Dar vienas aspektas ir problematiška situacija, kad mes neturime duomenų. Yra tik daug teiginių, kad jie atvažiuoja su batais, bet kodėl čia jie be batų? Yra tik spėliojimai, mes neturime objektyvių duomenų, kaip ten įvyksta. Vieni teigia, kad batus per prievartą atima, kad suplėšo dokumentus ir taip toliau. Tai bet kokiu atveju nėra galimybės jiems tuos batus gauti. Dar viena problema, kad tie žmonės negali grįžti į Baltarusiją ar kažkur, nes neturi bilietų ir nieko kito. Ir Baltarusijos priešiška jėga neleidžia jiems grįžti.

– Jūs girdėjote šūvius Baltarusijos pasienyje, kaip tai vyko?

– Mane tas įvykis sukrėtė, nes priminė mūsų Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto ir mano vizitą Donbase. kai tikrai skriejo kulkos ir mes buvome su šalmais, su liemenėmis ir panašiai. Žinoma, išgąsdino kadangi buvo šaudoma į orą, tai kokiais tikslais šaudoma? VSAT pareigūnai sako – galbūt ten mokymų dalis, tačiau ar mokymų dalis yra susijusi su tuo, kad stumtų migrantus į Lietuvą. Ir tokiu atveju, žinant tą informaciją labai keistai tarptautinėje demokratinėje erdvėje atrodo, kai demokratinė valstybė stumdo galimus prieglobsčio prašytojus į nedemokratinę šalį. Tai reikia pripažinti, kad ta nedemokratinė šalis išnaudoja situacijas, todėl mano žinutė buvo pakvietimas susimąstyti ar iš tiesų šitas sprendimas proporcingas.

– Ar iš to, ką jūs matėte, galite pasakyti, kad Lietuva masiškai atstumdama migrantus, pereinančius sieną su Baltarusija, pažeidinėja žmogaus teises?

– Sutikčiau su tais kritikais, kurie sakytų, kad reikia žiūrėti ir įvertinti daugiau kartų ir stebėti. Tačiau aš noriu patikinti ir paraginti VSAT pareigūnus atsiverti ir pakviesti tarptautines organizacijas. Pavyzdžiui, žinomą Lietuvoje Žmogaus teisių centrą stebėti tai, kas vyksta ir surinkti duomenis, kaip tai vyksta. Šiandien man tai, ką aš mačiau, duoda tam tikrų abejonių, ar iš tiesų mes elgiamės teisingai himanitarine prasme, nes įsivaizduokite, mes prisijungę prie Europos žmogaus teisių konvencijos esame sutarę, kad mes elgsimės humaniškai.

– Kas laukia Lietuvos, jeigu paaiškėtų, kad Lietuva pažeidinėja žmogaus teises ir įsipareigojimus Europos Sąjungai masiškai atstumdama migrantus, tarp kurių gali būti prieglobsčio prašytojų?

– Sunku vertinti vien todėl, kad Europos žmogaus teisių sprendimų buvo įvairių. Lietuva jau yra pralaimėjusi bylą, nes 2018 metais prieš čečėnų tautybės asmenis darė atstūmimą ir šie asmenys bylą prieš Lietuvą laimėjo. Tai mes patys tokią bylą turime ir kartojame panašius įvykius. Vengrijos atvejis panašus, tai pripažinta, kad Vengrija pažeidė Europos žmogaus teisių koncenciją. Tai iš tiesų yra sudėtingi dalykai, todėl ir mano, kaip penkiolika metų dirbančio žmogaus teisių srityje, buvo kvietimas susimąstyti, ar iš tiesų tai yra tvarus žmogaus teisių prasme sprendimas? Gal verta mums, žmogaus teisių ekspertams, ir Vidaus reikalų ministerijos vadovei bei specialistams susėsti, nes tarptautinė teisė sako neturėti išankstinių nusistatymų, dabar žinome dvi grupes. Yra aiškiai pasakyta: jie nėra prieglobsčio prašytojai, jie turi būti siunčiami atgal, bet tarptautinė teisę sako, kad negalima pasakyti, ar jie migrantai, ar prieglobsčio prašytojai individualiai neįvertinus procedūros. Tai šiuo atveju, žinote, neatlaiko jokios kritikos tokie veiksmai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų