„Priekabiavimas yra viena iš dažnesnių diskriminacijos formų. Juo galima laikyti bet kokį nepageidaujamą elgesį, žodžius ar net intonaciją, dėl kurių žmogus pasijaučia ar atsiduria blogesnėje padėtyje. Tai gali būti žeidžiančios ar pašiepiančios replikos, fiziniai veiksmai ar gestai, asmeniški klausimai, ignoravimas, papildomų funkcijų ar pareigų primetimas be pagrindo, neleidimas pasinaudoti savo teisėmis, pavyzdžiui, į lankstų darbo grafiką, artimųjų slaugymą ir pan.“, – pastebėjo R. Vanagėlienė.

Anot jos, pagal Lygių galimybių įstatymą, priekabiavimas nustatomas tuomet, kai tam tikri veiksmai ar pasakymai yra siejami su žmogaus tapatybės požymiais: amžiumi, lytimi, socialine padėtimi, negalia, tautybe ir kt. „Dažniausiai tokio pobūdžio skundų sulaukiame dėl nemalonių situacijų, susijusių su darbo santykiais, bet yra buvę bylų dėl priekabiavimo ir medicinos, švietimo įstaigose“, – sakė teisininkė.

Asmeniniai klausimai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė minėjo atvejį, kai besilaukianti moteris stojo į universitetą ir pateko į valstybės finansuojamą vietą.

„Atrankos komisijoje moteris sulaukė klausimų, ar išties nori užimti šią vietą, nes esą vis vien netrukus išeis vaiko priežiūros atostogų. Jai buvo pasiūlyta stoti kitais metais, o toks spaudimas jau gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas šeiminės padėties pagrindu“, – teigė ji.

Neretai priekabiavimo požymiai išryškėja darbo pokalbiuose. „Pavyzdžiui, vienoje degalinėje besidarbinančios moters darbdavys  klausinėjo, ar ji turi mažamečių vaikų. Pareiškėja to atskleisti nenorėjo, kadangi tai nesusiję su jos darbo funkcijomis, o darbdavys pareiškė, kad jam esą būtina žinoti, ar bus kam prižiūrėti vaikus, kai jai reikės dirbti naktinėse pamainose. Tai irgi priekabiavimas socialinės padėties, taip pat ir lyties atžvilgiais, kadangi abejotina, ar tokių klausimų sulauktų vyras“, – tvirtino teisininkė.

R. Vanagėlienės teigimu, moterys darbovietėse kartais nuvertinamos vien dėl savo lyties: „Pavyzdžiui, du darbuotojai atlieka tas pačias funkcijas, tačiau vadovas juos traktuoja nelygavertiškai, tarkime, į konferenciją ar mokymus siunčia tik vyrą, o moteriai paveda atlikti mažareikšmius darbus. Vis dar pasitaiko seksistinių juokelių, kalbų apie blondines, vairavimo įgūdžius, stovėjimą prie puodų ir pan.“

Teisininkė atkreipė dėmesį, kad įžeidžiantys pasakymai gali būti ir tautybės ar kilmės atžvilgiu. „Vienoje šalies ligoninėje atsidūrusi romų kilmės moteris pasiskundė, kad patyrė užgauliojimų, gydytoja ne tik grubiai su ja kalbėjo, bet ir ragino „grįžti į savo taborą“. Paaiškėjo, kad įvyko nesusikalbėjimas, buvo įtemptas ir nemalonus pokalbis, tačiau jokių įrodymų dėl įžeidimų būtent tautiniu pagrindu nebuvo pateikta, tad tyrimą teko nutraukti“, – sakė R. Vanagėlienė.

Priekabiavimas yra viena iš dažnesnių diskriminacijos formų. Juo galima laikyti bet kokį nepageidaujamą elgesį, žodžius ar net intonaciją.

Užgauliojo dėl amžiaus

Vienas dažnesnių priekabiavimo taikinių, anot teisininkės, yra amžius. „Neseniai tyrėme atvejį, kai vyras nurodė patiriantis psichologinį spaudimą iš vadovo. Šis esą nuolat laidė komentarus ir juokelius, pabrėždamas vyresnį pareiškėjo amžių, pavyzdžiui, jog jaunesniems kolegoms reikia specialių mokymų, kad jį galėtų suprasti. Tyrimo metu nustatėme, kad vadovo bendravimas išties buvo netaktiškas ir neprofesionalus, visgi pritrūko įrodymų, kad būtent pareiškėjo amžius buvo pagrindinė to priežastis“, – pasakojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

R. Vanagėlienė pažymėjo, kad tarnyba panašių skundų sulaukia periodiškai. „Vyresni darbuotojai ar kandidatai nurašomi kaip neperspektyvūs, kaip kitokie; jaunesni taip pat gali susilaukti replikų, būti išvadinti vaikeliais, neišmanėliais ir pan. Svarbu pastebėti, kad panašus elgesys nebūtinai gali būti sąmoningas ar daugkartinis, bet jei žmogus, kuriam tai adresuota, pasijaučia užgautas, pažemintas ar įbaugintas, jau galima įtarti priekabiavimą ir bandyti tai užkardyti“, – akcentavo teisininkė.

Reaguoti raštu

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pažymėjo, kad, patyrus priekabiavimą, svarbiausia tokio elgesio neignoruoti, nekentėti, o visų pirma kreiptis į kolegas arba tiesioginį vadovą – pranešti, kad konkretūs veiksmai ar pasisakymai yra nepriimtini. „Ypač svarbu reaguoti ne žodžiu, o raštu, nes rašytinis pareiškimas gali būti laikomas įrodymu tiriant tokią bylą. Labai svarbūs gali būti garso ar vaizdo įrašai, daryti darbovietėje ar kitoje viešojoje erdvėje, rašytiniai liudininkų parodymai, susirašinėjimo programėlių ar elektroninių laiškų kopijos“, – aiškino R. Vanagėlienė.

Teisininkės pastebėjimu, neretai jau pirmo kreipimosi į vadovą ar net patį priekabiautoją pakanka, kad tokie veiksmai liautųsi. „Be to, visose įstaigose, turinčiose daugiau nei pusšimtį darbuotojų, turi būti patvirtinta lygių galimybių politika ir numatytos procedūros, kaip atlikti vidinius tyrimus, išsaugoti konfidencialumą, kas yra atsakingas asmuo ir pan. Jei tai neveikia, reikėtų kreiptis į tokias institucijas kaip Darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, taip pat ir į teisėsaugą“, – sakė ji.